Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (24)
Studijos Europoje: už ir prieš

Studijos Europoje: už ir prieš

Nuo kitos savaitės tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių universitetai pasipildys būriais naujų studentų. Studijos Europoje neabejotinai turi daug privalumų, tačiau niekas negarantuoja, kad pasirinkus milžiniškus pinigus kainuojančius mokslus, jie būtinai atsipirks ir garantuos, kad įgytos žinios bus pritaikytos darbo rinkoje. Yra labai svarbu įvertinti visus kriterijus „už“ ir „prieš“.

MyEP domėjosi studijų galimybėmis Europoje, kur mokslai yra praktiškai nemokami, o kur studentas už galimybę studijuoti turi pakloti dešimtis tūkstančių eurų.

Vieni studijuoja nemokamai, kiti moka tūkstančius

Devyniose ES šalyse ir regionuose – Austrijoje, Danijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje), Kipre, Maltoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje – studijos dažniausiai yra nemokamos. Tačiau kitose šalyse viena ar kita forma daliai studentų arba net visiems už studijas mokėti reikia.

Pradėkime nuo tų regionų, kur studentai turi daugiausiai asmeninių lėšų skirti savo studijoms. Štai Anglijoje nuo 2012 m. už studijas turi mokėti visi studentai, o bakalauro studijų programose kaina metams gali siekti iki 9 tūkst. svarų (maždaug 40 tūkst. litų). Šiaurės Airijoje mokestis už mokslą nustatomas priklausomai nuo infliacijos, tačiau praėjusiais mokslo metais siekė apie 5000 eurų (17,2 tūkst. litų).

Kitose šalyse studijos pigesnės. Štai Nyderlanduose vidutinė bakalauro studijų kaina nesiekia 2000 eurų (6,8 tūkst. litų). Portugalijoje bakalauro studijų studentams gali tekti sumokėti per 1000 eurų (3,45 tūkst. litų). Vokietijoje mokesčiai už mokslą visiems taikomi Bavarijoje ir Žemutinėje Saksonijoje, jie siekia apie 500 eurų (1,7 tūkst. litų) per metus. Valstybiniuose Ispanijos universitetuose metai bakalauro studijų kainuoja nuo 680 eurų (2,3 tūkst.litų) iki 1280 eurų (4,4 tūkst. litų). Italijoje kainos panašios – nuo 850 eurų (2,9 tūkst.) iki 1000 eurų metams (3,45 tūkst. litų). Latvijos universitete bakalauro studijų metai kainuoja apie apie 1200 latų (4,1 tūkst. litų).

Lietuvoje aukštasis mokslas valstybės finansuojamas ne visiems: gerai besimokantiems studijos yra nemokamos, o mažiau gabus jaunimas už studijas turi mokėti iš savo lėšų. Lietuvos universitetuose ir kolegijose mokamų studijų kainos skiriasi, tačiau jos nustatomos atsižvelgiant į normines. Štai Vilniaus universitete metai mokamų studijų medicinos studentui kainavo per 10 tūkst. litų, daugumos kitų specialybių vidutinė bakalauro studijų metinė kaina yra 4-6 tūkst. litų.

Remia paskolomis ir stipendijomis

Taigi, vienos šalies studentams tos pačios specialybės universiteto ar kolegijos diplomas gali nieko nekainuoti, kitoje Bendrijos narėje jis gali atsieiti ir dešimtis tūkstančių eurų. Būtent todėl Bendrijos šalių vyriausybės ir patys universitetai skiria vieną ar kitą paramos formą studentams. Galima išskirti kelių tipų paramą studijuojančiam jaunimui. Populiariausios paramos formos – stipendijos ir paskolos. Kartais jos teikiamos kartu (studentas gauna ir paskolą, ir stipendiją), kartais – atskirai (studentas gauna vieną iš dviejų).

Stipendijas gaunančių studentų skaičius skirtingose šalyse yra labai nevienodas. Pavyzdžiui, Danijoje, Kipre ir Maltoje stipendijas gauna visi studentai. Suomijoje, Nyderlanduose, Švedijoje stipendijos mokamos daugumai studentų. Vis dėlto, kitose ES šalyse stipendijomis remiami tik nedaugelis studijuojančių. Pavyzdžiui, Graikijoje jos skiriamos vos 1 proc. studentų. Stipendijų dydis taip pat labai skiriasi ir priklauso ne vien nuo šalies, bet ir nuo universiteto.

Studentai remiami ir paskolomis. Kaip teigia „Eurydice“ tinklo, kurio tikslas – keistis informacija apie pavienių šalių švietimo sistemas, ataskaita, nors teoriškai paskolas gali gauti visų šalių studentai, tačiau realia studentų rėmimo sistemos priemone paskolos laikomos tik jei jas gauna daugiau kaip 5 proc. studentų. Tokia padėtis yra 16 šalių: Bulgarijoje, Danijoje, Vokietijoje, Estijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje ir kt. valstybėse.

Paskolų dydis ir sąlygos taip pat labai nevienodos, tačiau valstybės stengiasi, jog jomis studentai galėtų pasinaudoti kuo racionaliau. Pavyzdžiui, milžiniškas sumas už mokslą turintys mokėti Anglijos studentai gali gauti paskolą šiems mokesčiams padengti, o ją grąžinti privalo pradėti tik tada, kai turi gerai apmokamą darbą ir atitinkamas pajamas.

Bendrijos šalyse yra ir kitų paramos formų – remiama studento šeima, skiriama socialinė parama, numatytos įvairios lengvatos.

Specialybių sraute išplaukti pavyksta ne visiems

Nepaisant skirtingų sistemų Europos universitetuose, atrodo tam tikros aukštojo mokslo mados būdingos visam Senojo žemyno jaunimui. Peržvelgus populiariausių specialybių sąrašus galima teigti, kad visoje Europoje itin populiarios medicinos krypčių, informatikos, psichologijos, finansų, teisės, socialinio darbo, anglų kalbos ir kt. studijų programos.

Tačiau vienose šalyse aukštąjį mokslą baigusiems žmonėms rasti darbą lengviau, kitur, nepaisant tūkstančius kainuojančio diplomo, įsidarbinti vis dar sudėtinga. Teigiama, kad Skandinavijos šalyse, Vokietijoje didesnių problemų aukštojo mokslo diplomų savininkams nekyla. Tuo tarpu Ispanijoje, D. Britanijoje, Italijoje ir kitose valstybėse net ir sunkiai įgytas diplomas negarantuoja pasisekimo darbo rinkoje.

Kaip skelbia D. Britanijos žiniasklaida, kas penktas aukštąjį mokslą šalyje baigęs specialistas neranda darbo daugiau nei pusmetį. Štai net 22 nuošimčiai Londono South Bank universitetą baigusių žmonių neranda darbo ilgiau nei pusmetį po studijų baigimo. Dar prastesnė situacija yra Italijoje. “Bloomberg” teigimu, šioje šalyje itin daug aukštąjį mokslą baigusių bedarbių. 2012 m. jaunimo nuo 25 iki 39 m. sraute diplomuotų bedarbių Italijoje buvo penkis kartus daugiau nei Vokietijoje. Ispanijoje jaunimo bedarbystė yra didžiausia Europoje. Graikijoje situacija labai panaši.

Lietuvoje darbo rinkos galimybės taip pat nėra itin stabilios. Nors jaunimas šiemet labiausiai norėjo studijuoti mediciną, teisę, politikos mokslus, informatiką, finansus, administravimą, akivaizdu, jog ne visada norai atitinką rinkos poreikius. Statistika skelbia, kad po aukštosios mokyklos baigimo Darbo biržoje registruojasi nemažai įvairių sričių diplomuoti specialistų. Darbo biržos teigimu, vis dar daug verslo vadybos, teisės, socialinio darbo, ekonomikos, socialinės pedagogikos, viešojo administravimo specialybių diplomus turinčių bedarbių.

LSS prezidentas: kas apskaičiuos, kiek valstybei reikia filosofų?

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas MyEP pasakojo, kad studijų sistema yra kompleksinis atspindys. „Studijų kaina dar neatspindi situacijos. Turime įvertinti pragyvenimo lygį, aukštojo mokslo kokybę, galimybes įsidarbinti, paskolų sistemą valstybėje“, – sakė jis.

„Europoje egzistuoja labai daug sistemų, bet turbūt vienas pagrindinių skirtumų – pas mus egzistuoja mitas, kad tik universitetai turi ruošti specialistus, o tuo tarpu kolegijos ar profesinės mokyklos lieka nustumtos į antrą planą”, – sakė jis.

Pasakodamas apie valstybės paramą, LSS vadovas pabrėžė, kad šiuo metu vieno valstybės finansuojamo studento paramai metams skiriama apie 320 litų. „Jei tokią stipendiją išdėliojam į visus metus, galime patys paskaičiuoti, kiek gausis. Parama studentams be pačių aukštųjų mokyklų būtų sunkiai įmanoma”,-sakė jis. Paskolų situacija, pasak atstovo, yra geresnė. „Galimybės yra tikrai didelės ir plačios, tačiau visgi norėtųsi kad palūkanų normos už paskolas būtų mažesnės ir iš studentų nebūtų siekiama uždirbti“, – apie studentų galimybes Lietuvoje kalbėjo LSS atstovas.

Pasidomėjus, ką jis mano apie valstybės politiką rengiant specialistus, P. Baltokas teigė, jog „nuolat Lietuvoje kalbama apie tai, kad ruošiame per daug kai kurių sričių specialistų, o ir jaunimas dar masiškai renkasi vieną ar kitą specialybę“. Jo įsitikinimu, turime pasidžiaugti, kad jaunimas gali ir turi galimybę rinktis.

„Tam tikrų sričių specialistų poreikį apskaičiuoti galima ir reikia, o kitų greičiausiai neįmanoma. Svarbiausia, kad specialistų rengimas būtų atliekamas vadovaujantis skaidriais atrankos kriterijais tarp aukštųjų mokyklų. O studijų programas reikia populiarinti suteikiant papildomas stipendijas, galimybę studijuoti užsienyje, kuriant akademinę ir socialinę pridėtinę vertę”, – teigė jis.

Lietuviai – vieni labiausiai išsilavinusių

Nepaisant mažų stipendijų, gan brangaus mokslo valstybės nefinansuojamose vietose ir ne visada lengvų galimybių įsidarbinti, mūsų šalyje aukštasis mokslas yra vertinamas. Eurostato teigimu, Lietuva pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių 30–34 metų amžiaus gyventojų skaičių Europos Sąjungoje užima ketvirtą vietą. ES Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia tik Airija (51,5 proc.), Kipras (49,9 proc.) ir Liuksemburgas (49,6 proc.). Mažiausiai aukštąjį išsilavinimą turinčių tokio amžiaus žmonių yra Italijoje (21,7 proc.), Rumunijoje (21,8 proc.) ir Maltoje (22,4 proc).

Eurostato tyrime taip pat pažymima, kad aštuonios šalys narės jau pasiekė arba viršijo 2020 metams iškeltus tikslus pasiekti šioje srityje tam tikrus rodiklius. Lietuva, kartu su Danija, Kipru, Latvija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Suomija bei Švedija taip pat jau pasiekė tikslą, nes mūsų šalis buvo pasiryžusi, kad 2020 metais jos rodiklis būtų 40 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių 30–34 metų amžiaus grupėje.

Bendri Europos šalių rodikliai taip pat gerėja. Europos Sąjungoje aukštąjį išsilavinimą šioje amžiaus grupėje 2012 metais turėjo 36 proc. gyventojų. 2010 metais išsilavinusių europiečių buvo 34 proc., o 2005 metais – 28 procentai. Tai reiškia, kad visoje Europoje aukštasis mokslas, nepaisant įvairių iššūkių, tampa vis labiau prieinamas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA