Nevyriausybinių organizacijų grupė „Counter balance“ išnagrinėjo kasmetinės 1,1 mlrd. eurų dydžio Europos investicinio banko (EIB) paramos Afrikai ir Karibų regionui kelią. Jų teigimu, pinigai pradingo Afrikos bankuose, Liuksemburgo „mokesčių rojuje“ ir Nigerijos banke, kurio vykdančiajam direktoriui tuo metu buvo iškelta byla dėl sukčiavimo.
Ataskaitoje teigiama, jog:
- 2007 m. Nigerijos tarpkontinentiniam bankui buvo suteikta 50 mln. eurų paskola, nors tuo pat metu Nigerijos ekonominių ir finansinių nusikaltimų komisija tyrė jo vykdančiojo direktoriaus veiklą. Dar prieš dvejus metus bankui gelbėti buvo skirti valstybės pinigai.
- apie 15 mln. eurų paskolą Malavio nacionaliniam bankui buvo paskelbta EIB svetainėje, tačiau ji taip ir nebuvo pervesta. Bankas manė, kad ji perduota Malavio „NBS“ bankui, tačiau ir tai buvo netiesa. Pinigai „nepaaiškinamu būdu“ atsidūrė Malavio „First Merchant“ banke, tačiau išdalinta buvo tik 2,8 mln. eurų.
- 7 mln. eurų paskola Gabonui ir 5 mln. eurų suma, skirta Ruandai, buvo pervestos jau daugiau kaip prieš metus, tačiau pinigai vis dar neišleisti pagalbos skurstantiesiems projektams.
- apie 60% EIB investicijų Afrikai (apie 125 mln. eurų) privačiuose akcinių bendrovių fonduose susikaupė vienoje šalyje, Mauricijuje, kurio, anot EIB, „išsami teisinė bazė padeda vystyti privatų sektorių“.
- 4 mln. eurų investicijų Angolos privačioms bendrovėms buvo pervesti kompanijai, įsikūrusiai Delavare, tačiau registruotoje Liuksemburge, „mokesčių rojuje“. Kita firma, registruota Liuksemburge, valdė 5 mln. eurų dydžio investicijas Kamerūnui ir Čadui.
Ataskaitoje EIB smerkiamas už tai, kad nepatikrino, kaip pinigai naudojami ir nepaviešino informacijos, kas su jais iš tikrųjų vyksta.
Banko atstovas teigė, kad informacijos sklaida buvo apribota dėl komercinių priežasčių. „Joks pasaulio bankas neatskleidžia visos informacijos apie savo klientus“, - sakė jis. EIB pripažino, kad su Malavio bankais įvyko painiava, tačiau tvirtino, jog jam „patinka išsklaidyti pinigus į skirtingus bankus“.