Kaip rašo „Deutsche Welle“, nepaisant ekonominės bendradarbiavimo su Maskva naudos, didžioji dalis baltarusių palaiko eurointegracijos, o ne suartėjimo su Rusija idėją. Jei 2013 m. gruodžio mėn. jiems būtų tekę rinktis tarp dviejų geopolitinio suartėjimo krypčių, už stojimą į ES balsuotų beveik 45 proc. baltarusių, tuo tarpu už suartėjimą su Rusija – tik apie trečdalis apklaustųjų. Tai liudija Vilniuje įsikūrusio Nepriklausomų socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto atliktos apklausos rezultatai.

Stabilus augimas

Eurointegraciją palaikančių baltarusių skaičiaus augimas nėra spartus, tačiau jis yra kryptingas. Stabiliam baltarusių simpatijų augimui Vakarų kryptimi negalėjo pakenkti nei oficialiosios propagandos pastangos, kuri, kaip ir pats Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, vaizduoja ES kaip siaubūną, atsidūrusį gilioje moralinėje ir dvasinėje krizėje.

ES ir toliau vilioja baltarusius, nors griuvus geležinei uždangai romantiški vakarietiško rojaus įsivaizdavimai pavirto suvokimu, jog dėl materialios gerovės dar teks pakovoti. Remiantis Nepriklausomų socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto pateiktais duomenimis, 60 proc. baltarusių įsitikinę, kad Baltarusijai būtinos rinkos reformos. Ypatingą vaidmenį tokios pasaulėžiūros formavimuisi atliko išvykos į užsienį – pastaraisiais metais baltarusiai užėmė pirmąją vietą pasaulyje pagal gautų Šengeno vizų skaičių, jų baltarusiai gavo daugiau nei 60 tūkst.

Neseniai Lenkijos ambasadoriaus Baltarusijoje išsakytą pareiškimą dėl bevizio režimo su ES nustatymo palaiko 50 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 40 proc. mano, kad Minskas turėtų keisti užsienio politikos orientyrus ir suartėti su ES, kaip tai jau padarė Moldova ir Gruzija – šios šalys 2013 m. parafavo Asociacijos sutartis bei Laisvos prekybos zonos sukūrimą su ES.

Draugystė iš išskaičiavimo

Be to, pragmatiškieji ir politikuoti nelinkę baltarusiai savo asmeninę naudą iš suartėjimo su ES didžiąja dalimi sieja su artėjančiais demokratiniais pokyčiais bei žmogaus teisių Baltarusijoje paisymu. Teigiamam ES vertinimui visų pirma turi įtakos materialioji pusė.

Vakaruose baltarusiai mato galimybę daugiau uždirbti. Taip pat baltarusiai nori, kad jų vaikai mokytųsi ES, ten jie nori ilsėtis ir leisti pinigus, įsigydami nebrangias ir kokybiškas prekes. Remiantis Nepriklausomų socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto duomenimis, apie 60 proc. jaunų baltarusių norėtų dirbti ES.

Tuo tarpu trečdalis apklaustųjų, kurie pasisako už suartėjimą su Rusija, taip pat tikisi galimo materialinės situacijos gerėjimo bei Baltarusijos išlipimo iš užsitęsusios ekonominės krizės. Ketvirtadalis baltarusių mano, jog per pastaruosius tris mėnesius jų gerovei kilo pavojus.

ES – eiliniams baltarusiams

Nepriklausomų socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto informacija dėl Baltarusijos gyventojų pasirinkimo, net jei ji paremta vien materialiuoju aspektu, galėtų būti naudinga ES politikams atkuriant santykius ne tik tarp Briuselio ir oficialaus Minsko, tačiau taip pat ir tarp Briuselio ir eilinių baltarusių. Net jei ES ir Baltarusijos valdžios santykiai šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus dėl politinių kalinių, ES turi galimybę tapti atviresnė ir dar labiau padidinti eurointegracijos rėmėjų skaičių Baltarusijos visuomenėje.

Nevertėtų laukti derybų dėl vizų režimo su Minsku rezultatų, su kuriomis po ilgų dvejonių sutiko Baltarusija. Sprendimą sumažinti Šengeno vizų kainą baltarusiams nuo 60 iki 35 eurų (nuo 207,2 iki 120,8 lito) ES gali priimti be Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijos sutikimo. Kol kas ES ekspertai vis dažniau užsimena apie tai, kad ES neturi pakankamų geopolitinių interesų Baltarusijoje. Gali būti, kad būtent dėl šios priežasties Vakarai pralaimi Kremliui kovoje dėl įtakos postsovietinėje erdvėje.