Uzbekijos vaikai privalo kasmet per vasaros atostogas tarnauti savo šaliai ir skinti medvilnę – tai reikalavimas, išlikęs iš buvusių sovietinių laikų komandinės ekonomikos, kurios principų vis dar laikosi šalies valdžia. Medvilnė šioje Vidurio Azijos šalyje – vienas iš svarbiausių įplaukų šaltinių, neskaitant gamtinių dujų ir aukso. Šiuo metu medvilnės kaina yra aukščiausia per 140 metų, kai šalis pradėjo ja prekiauti.

Deja, jaunieji medvilnės skynėjai nemato to pelno. Už kilogramą surinktos medvilnės jiems mokami 3 euro centai (apie 10 lito centų), tačiau daugelis vaikų pajėgia surinkti tik vos po keletą kilogramų per dieną. Be to, yra nustatomos kvotos, kiek jie privalo surinkti. Jei to nepadaro, mokytojai juos muša, o neretai ir pasilaiko sau dalį vaikų uždarbio.

Žmogaus teises ginančios organizacijos teigia, kad tai tikra vaikų vergija. Nors Uzbekija yra pasirašiusi Jungtinių Tautų konvenciją dėl žiauriausių vergijos formų ir neigia ją pažeidžianti, tačiau kaimo vietovėse vaikų gyvenimas beveik nepasikeitė, teigia prieš vergiją kovojančios organizacijos „Anti-Slavery International“ atstovė.

Praėjusią savaitę Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pateiktas skundas prieš septynias stambias medvilnės prekybos kompanijas iš Europos, kaltinantis šias firmas tuo, kad, naudodamosi Uzbekijos vaikų darbu, jos pažeidžia EBPO principus.

Tačiau EBPO rekomendacijų nuostatos, kaip teigia skundą įregistravusio Europos konstitucinių ir žmogaus teisių centro koordinatorė ir teisininkė Miriam Saage-Maass, yra per švelnios ir „bedantės“. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarptautinės prekybos taisyklėse taip pat yra nuostatos, susijusios su diskriminacija, tačiau jos taikomos tik produktams ir netrukdomam prekių judėjimui. Sąlygos, kuriomis produktai pagaminami, stebėtojų organizacijoms nesvarbios.

Vis dėlto tikimasi, kad šis skundas padės atkreipti dėmesį į absurdišką teisinę spragą, kuri leidžia milžiniškus pelnus iš vergijai artimų darbo sąlygų uždirbančioms kompanijoms teisiniu požiūriu likti praktiškai neatsakingomis. Būtų nemažas pasiekimas, jei EBPO į savo rekomendacijas įtrauktų ir sankcijas, pavyzdžiui, laikiną ekonominės paramos teikimo sustabdymą, tačiau, M. Saage-Maass teigimu, kol kas jie nerodo didelio susidomėjimo.

Kai kurie prekybos drabužiais tinklai stengiasi nepardavinėti aprangos, pagamintos iš uzbekiškos medvilnės, tačiau jos kilmę dažnai sunku atsekti, nes medvilnės platintojai paprastai ją maišo su iš kitų šalių atvežta žaliava.

Negana to, beatodairiškas medvilnės auginimas kenkia ir gamtai. Medvilnės ūkių drėkinimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių Aralo jūra susitraukė iki dešimtadalio savo buvusio dydžio, o joje gyvenusios 24 žuvų rūšys išnyko.