Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (4)
J. M. Barroso

Spėja, kad nė vienas iš pagrindinių kandidatų EK pirmininku netaps

Europos tarptautinių santykių tarybos vyriausiojo mokslo darbuotojo Jose Ignacio Torreblanca manymu, nė vienas iš trijų pagrindinių kandidatų netaps Europos Komisijos (EK) pirmininku. Anot jo, į šį postą bus parinktas į dabartinį EK pirmininką Jose Manuelį Barroso panašus asmuo.

J. I. Torreblanca – vienas iš neseniai Europos tarptautinių santykių tarybos (The European Council on Foreign Relations) išplatintos ataskaitos pavadinimu „Euroskeptiškumo banga ir atsakas į ją“ (The Eurosceptic surge and how to respond to it) autorių.

Iškilus grėsmei dėl prognozuojamo populistų ir euroskeptikų populiarumo didėjimo, J. I. Torreblanca įsitikinęs, jog tik tvirta centro dešiniųjų ir centro kairiųjų koalicija Europos Parlamente (EP) gali duoti trokštamų rezultatų, tuo tarpu nei centro dešiniųjų, nei centro kairiųjų su kitomis partijomis sudaryta sąjunga nebūtų tokia stipri, rašo „Euractiv“.

J. I. Torreblanca teigimu, socialistų vadovaujama koalicija, sudaryta su žaliaisiais ir liberalais, nebūtų įmanoma, nes nepavyktų surinkti būtinų 51 proc. EP narių.

Europos liaudies partijos su liberalais ir euroskeptiškų pažiūrų Europos konservatoriais ir reformistais sudaryta koalicija taip pat būtų nefunkcionali. Proeuropietiškųjų liberalų vadas Guy Verhofstadtas nesugebėtų dirbti su Jungtinės Karalystės (JK) konservatoriais, Čekijos euroskeptikais ar Lenkijos valstiečių partija.

„Realiausia yra dabartinė valdančioji koalicija“, - patikino J. I. Torreblanca, kalbėdamas apie laisvą centro dešiniųjų ir centro kairiųjų susitarimą, pagal kurį dėl EP pirmininko būtų sprendžiama rotaciniu principu.

Anot J. I. Torreblanca, toks susitarimas taptų scenarijaus, kuris buvo pritaikytas Vokietijoje, pakartojimu Europiniu lygmeniu. Jo teigimu, tokia situacija primintų Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujamų konservatorių ir socialdemokratų koalicijos suformavimą Vokietijoje, kuri buvo sudaryta po 2013 m. rugsėjo mėn. šioje šalyje įvykusių rinkimų.

Paklaustas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, dėl kurios, kaip tikėtina, teisės akto priėmimo EP kils nemažai ginčų, J. I. Torreblanca buvo linkęs pripažinti, jog net ir iš Europos liaudies partijos, socialistų ir liberalų suformuota koalicija nebūtų pakankama šiam klausimui išspręsti. Tikėtina, kad socialistų nuomonė šiuo klausimu gali išsiskirti, todėl šio teisės akto priėmimas gali tapti nelengvu uždaviniu.

Paklaustas, ar EP galėtų patvirtinti EK pirmininką, kurį išrinks ES šalių narių vadovai, nepaisant pagrindinių kandidatų vykdomos rinkiminės kampanijos, J. I. Torreblanca patikino, kad ES šalys narės galėtų užkirsti kelią neigiamai EP narių reakcijai. Tam ES šalių narių vadovai turėtų siūlyti į eurokomisarų postus geriausius kandidatus, vienas iš kurių taptų EK pirmininku.

J. I. Torreblanca manymu, naujuoju EK pirmininku turėtų tapti į J. M. Barroso panašus asmuo. Jo kandidatūrą iškėlė Europos liaudies partija bei ją parėmė kita svarbi politinė jėga - Ispanijos ir Portugalijos socialistai.

Jo įsitikinimu, paskutinį žodį vis dėlto tars ES Taryba. Ypatingai svarbus jis bus tuo atveju, jei EP rinkimuose nebus aiškaus laimėtojo. Tiesa, J. I Torreblanca pridūrė, jog EP turės nuspręsti, ar verta veltis į ginčus su ES Taryba, ar ne.

Keletas politikų vertinami kaip galimi kandidatai į EK pirmininko postą tuo atveju, jei ES šalių narių vadovai nuspręstų neatsižvelgti į ES rinkimų rezultatus. Vienas jų – Suomijos ministras pirmininkas Jyrki Katainenas. Dar du dažniausiai minimi kompromisiniai kandidatai į EK pirmininko postą – tai Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vykdomoji direktorė Christine Lagarde ir Danijos ministrė pirmininkė Helle Thorning Schmidt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA