Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (393)
Sovietmečio palikimas, kuris griauna gyvenimus

Sovietmečio palikimas, kuris griauna gyvenimus

Alkoholis žmonėms suteikia daug džiaugsmo ir laimės. Taip neseniai interviu pareiškė Europos alkoholinių gėrimų gamintojų asociacijos „SpiritsEurope“ vadovas Paulas Skehanas. Tuo tarpu Europos transporto saugumo taryba primena: beveik pusė visų mirčių per autoavarijas priežastis – vairavimas išgėrus (ES ir Šveicarijoje – 5600 mirčių 2013 metais).

Dėl to siūloma automobiliuose įrengti privalomą automatinę užvedimo blokavimo sistemą: neblaivus tiesiog nepajudėtum iš vietos. Teisę vairuoti dėl neblaivumo praradusius vairuotojus privalomai konsultuojančios psichologės spėja: Lietuvos keliuose neblaivių vairuotojų knibžda. Nesvarbu, kad kasmet jų vis mažiau išaiškinama.

Suvartojimas smuko trečdaliu

Svaigiųjų gėrimų gamintojai susirūpinę: per pastaruosius 30 metų alkoholio suvartojimas Europoje smuko net 30 procentų.

Europos alkoholinių gėrimų gamintojų asociacija, vienijanti 32 nacionalines asociacijas 25 šalyse, šią padėtį bando taisyti, keisdama savo įvaizdį ir taktiką. Stengiamasi kurti socialiai atsakingų gamintojų paveikslą. Juo sakoma: svaigintis šiais gėrimais galima tiek saugiai, tiek nesaugiai. Į tai esą turėtų atsižvelgti ir politikai.

Balandžio mėnesį „SpiritsEurope“ išplatino pranešimą, kuriame ragina Europos Komisiją peržiūrėti alkoholio vartojimo politiką. To tikimasi ir iš naujojo Europos Parlamento. Alkoholinių gėrimų gamintojai nepatenkinti dėl pernelyg poliarizuotų diskusijų apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui ar visuomenei. Vienoje pusėje – prieš alkoholio vartojimą nusiteikę blaivybės ir sveikos gyvensenos aktyvistai, kitoje – alkoholinių gėrimų gamintojai.

Diskusijose esą nepaisoma tyrimų duomenų, kuriuos finansavo alkoholinių gėrimų gamintojai . Tai neteisinga: visi mokslo tyrimai turi būti vertinami, nepaisant to, kas juos remia. Kitaip sakant, gamintojai bando ieškoti argumentų, kuriais sukurtų didesnę visuomenės toleranciją saikingam, kultūringam, džiaugsmingam ir nepavojingam svaiginimuisi.

Vis dažniau smogia ligomis

Lietuvoje, kur moksliniams tyrimams paprastai trūksta lėšų, alkoholio poveikį atspindi statistika. Deja, ji vargiai būtų naudinga alkoholio gamintojams. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį įvairiausių ligų, susijusių su alkoholio vartojimu, išaugo dvigubai, trigubai, keturgubai. Tiesa, pažymima, kad nuo 2011-ųjų šie skaičiai šoktelėjo dėl pasiteikusios duomenų kaupimo tvarkos.

Prieš kelerius metus Europos alkoholinių gėrimų gamintojų asociacija pradėjo vykdyti šviečiamąją programą. Alkoholio pavojai ten taip pat paminėti.

Apie tai, kas yra saugus ir nesaugus alkoholio vartojimas, galima pasiskaityti ir nacionalinėms rinkoms adaptuotuose interneto puslapiuose. Vieną tokių parengė ir Lietuvos Alkoholį gaminančių įmonių asociacija.

Šiame puslapyje rastume perspėjimų, kada svaigintis alkoholiniais gėrimais neverta. Viena iš tokių aplinkybių – vairavimas. Išgėrus sulėtėja refleksai, sumažėja regos laukas, prasčiau įvertinami atstumai. Šitaip tampi pavojingas ne vien pat sau.

Neblaivių vairuotojų – mažiau

Be oficialaus valstybės reguliavimo, gamintojų politikos, visuomenę veikia ir specifinės nuostatos ar mentaliteto ypatumai.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius septynerius metus neblaivių vairuotojų sulaikoma pustrečio karto mažiau. Eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs vairuotojai, per panašų laikotarpį sumažėjo beveik dvigubai. Tokią tendenciją, pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresniosios specialistės Marijos Kazanovič, lemia didėjantis visuomenės sąmoningumas, policijos pareigūnų nuolat vykdomi reidai.

Prieš dešimtmetį Lietuvoje vairuotojams, kurių teisė vairuoti buvo sustabdyta, taikomas privalomas pokalbis su psichologu. Siekiama, kad žmogus suvoktų neigiamą alkoholio ar narkotinių medžiagų poveikį jo reakcijai, elgsenai, sveikatai, galimiems padariniams.  

Ši procedūra pastaruoju metu atliekama kartu su privalomais mokymais, besibaigiant nuobaudos laikui.

Trumpas pokalbis su psichologu ne vienam tokių vairuotojų yra galimybė išlieti savo nuoskaudas, kurias nešiojosi metus ar dvejus – taip mano psichologai. Kai kurie šių žmonių pasinaudoja šia konsultacija ir pasipasakoja psichologui apie savo asmeninį gyvenimą. Kiti per šią konsultaciją sužino, ko nežinojo – jiems tai turi šviečiamąją vertę.

Griauna ir keičia gyvenimus

„Dauguma įkliuvusių vairuotojų nesidievagoja, kad daugiau negers, tačiau beveik visi sako: „Daugiau jau niekada nesėsiu girtas už vairo“. Ir nors dar daug žmonių mano, kad nieko baisaus sėstis prie vairo išgėrus, ši nuostata traukiasi. Vis dažniau išgėrusį sulaiko savi ar svetimi, žmonės skambina policijai. Prieš penkiolika metų toks elgesys būtų atrodęs keistas“, – pastebi viena tokių psichologių.

Vyresnio amžiaus vairuotojai, auklėti sovietmečiu, kur kas labiau toleruoja vairavimą išgėrus alkoholio. „Tai labai aiškiai matyti“, – sakė viena tokius vairuotojus konsultuojanti psichologė. Dažna tokių vairuotojų nuostata, anot jos: „Visą laiką važiavau, bet kaip man tąkart nepasisekė – pakliuvau“.

Ne visada tai pasakoma atviru tekstu, bet iš pokalbio aišku, kad važiavo neblaivūs ne sykį. Dalis tokių žmonių įkliuvę tai laiko rimtu perspėjimu, kad galėję baigtis ir blogiau.

„Tai labai paveikia žmogaus gyvenimą, ne vienam pasuka gyvenimą 180 laipsnių kampu. Kai kurie netgi sako, kad to nelinkėtų netgi savo priešui. Dažnai pasitaiko, kad vairavimas susijęs su darbu – tokie vairuotojai sulaikius teisę vairuoti, netenka darbo. Jei toks žmogus turi vaikų ir automobilio nevairuoja žmona, nukenčia namų ūkis“, – teigė Vilniaus bendrovės „Visagalis“ vairavimo mokykloje teisės vairuoti sugrąžinimo siekiančius vairuotojus konsultuojanti psichologė Rūta Kęstutienė.

Įkaušusių gatvėse – į valias

Ne sostinėje dėl vairavimo išgėrus nukentėjusius vairuotojus konsultuojanti psichologė irgi yra susidūrusi su atvejais, dėl kurių gyvenimas vertėsi aukštyn kojomis. Profesionalus vairuotojas dėl to ne tik neteko darbo, bet ir draugės, per tai nutrūko artimi santykiai su ja ir bendrai augintu vaiku. Šis žmogus beveik dvejus metus gyveno tik iš bedarbio pašalpos, jo nuotaika nuolat buvo depresiška. Kita vertus, dėl šių dalykų jis apsisprendė visiškai nebevartoti alkoholio.

„Prieš tai jo gyvenimas buvo linksmas, jis turėjo daugybę draugų, švaistė pinigus į kairę ir į dešinę. Paskui paaiškėjo, kad to, ką susitaupė, toli gražu neužteko nė dvejiems metams. Tą laiką jam teko pragyventi iš pajamų minimumo – to jis nebuvo patyręs per visą savo gyvenimą“, – sakė provincijoje dirbanti psichologė.

Vilniuje dirbanti psichologė R. Kęstutienė su tokiais vairuotojais įstatymo nustatyta tvarka susitinka ir kalbasi jau pusantrų metų.
R. Kęstutienei iš pokalbių su minėtais vairuotojais taip pat susidaręs įspūdis, kad jie anksčiau išgėrę vairavo ne sykį – tai tęsęsi tol, kol vieną dieną įkliuvę. Retais atvejais tai buvęs pirmas kartas. Iš tiesų tai esąs rimtas perspėjimo signalas, kad mūsų gatvėse ir keliuose važinėja nemažai kauštelėjusių vairuotojų. Jie įsivaizduoja, kad orientuojasi puikiai ir nekelia grėsmės, nors medikai ir mokslininkai teigia priešingai.

Vairuoja taip, kaip gyvena

Dažniausia pastebima, kad vairuotojai apie jų keliamą pavojų negalvoja. Jie stebisi, kad išgėrę vienintelį bokalą, užsidirbo tokią didelę baudą ir dargi neteko teisės vairuoti.

R. Kęstutienė taip pat atkreipusi dėmesį, kad žmonės vairuoja iš tiesų taip, kaip gyvena. Jeigu gyvenime jie skuba, lekia, tai kelyje jie linkę viršyti greitį. Tie, kurie negali gyventi be alkoholinių gėrimų, įkliūva neblaivūs prie vairo. Ir tų ir anų gyvenimo būdas neretai chaotiškas, jų gyvenime trūksta tvarkos.

„Kai jie ateina pas mane, nuo įvykio būna praėję kartais 2–3 metai, mažiausiai – metai. Visa krizinė situacija praktiškai jau parėjusi, dažnas žmogus jau būna apgalvojęs, įvertinęs, susidėliojęs. Kai kurie kaltina save ir po metų, ir po dviejų – plaka save, o kiti – atvirkščiai, nemato, kad būtų ką bloga padarę. Pasitaiko tokių, kurie pakeitė gyvenimo būdą, gal netgi visai nebevartoja alkoholio, reguliuoja mityba, turi pomėgį. O kiti ateina tokie, kad problema išsyk matyti – išduoda mėlyna nosis, pagirių simptomai“, – sakė psichologė.

Šios konsultacijos specifika, pasak R. Kęstutienės, yra kitokia nei įprastų susitikimų su psichologu kitose įstaigose: „Vieno susitikimo metu kalnų nuversti nepavyksta, gilių vidinių konfliktų neišsprendžiame ir tikrai negalime išsikelti jokių ilgalaikių tikslų. Tegalime paanalizuoti pagal mūsų programą tiktai tą situaciją: kas atsitiko, kad žmogus į tokią situaciją papuolė, kas jo gyvenime vyksta? Toks pokalbis gal ir nėra labai reikšmingas, bet kartais ir vienas susitikimas gali paskatinti žmogų susimąstyti ar net po to ieškoti psichologo pagalbos.“

Įkliuvai, vadinasi – priklausomas

Vairuotojo pokalbis su psichologu trunka 45 minutes. „Tai yra labai mažai. Jeigu žmogus linkęs kalbėti ir bendrauti, šis laikas praeina labai greitai. Pasikalbame, diskutuojame, ką daryti, kad kiti vairuotojai nevairuotų išgėrę – kaip jam tai atrodo. Taip pat aptariama avarinė situacija, jei tokia buvo, bei vairuotojo išgyvenimai – kaip jis dėl to jaučiasi“, – sakė R. Kęstutienė. Anot psichologės, vyras mūsų visuomenėje be automobilio irgi nesijaučia gerai – automobilis daugeliui tarytum privalomas vyriškumo atributas. 

„Vis dėlto bandome įžvelgti ir pozityvą. Pasitaiko ir tokių žmonių, kurie sako, kad jeigu ne tas įvykis, tai jie ir toliau gyventų, sakykime, tą nebrandų gyvenimą, kai tarsi ir suaugę vyrai elgiasi kaip paaugliai, kuriems labiausiai rūpi vakarėliai, išgertuvės ir panašiai. Kai kurie prisipažįsta: jeigu ne tas įvykis – nesvarbu, kad praradau tą ar aną – tai nebūčiau kitaip pažvelgęs į gyvenimą, o dabar visai kitaip matau pasaulį – tarsi akys atsivėrė“, – pasakojo psichologė R. Kęstutienė.

Vairuotojams, kurių teisė vairuoti buvo sulaikyta, klausimynas nėra pritaikytas nustatyti, ar tokie žmonės priklausomi nuo alkoholio. Tačiau R. Kęstutienė sau atsakymą turi: „Jeigu žmogus žino, kad jisai vairuos, bet vis tiek geria alkoholinius gėrimus, negali jų atsisakyti – jis jau yra priklausomas“.

Gal vairuotojų bandymą suderinti vairavimą ir alkoholį lemia ir tam tikras bendras visuomenės mentalitetas, didelė tolerancija panašiems atvejams? Kitose Europos šalyse tai kur kas mažiau toleruojama. „Teko apie tai domėtis. Kitose šalyse irgi pasitaiko, kad žmonės sėdasi prie vairo išgėrę, tačiau jie vairuoja kur kas lėčiau, atsargiau. O štai pas mus – jeigu jau išgėrė, tai tampa, kaip sakoma, tais „ereliais“. Jiems atrodo, kad jie viską gali. Čia galbūt įžvelgtume tą mentaliteto skirtumą“, – sakė R. Kęstutienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA