ES kontekste, kaip rodo ir paskutinis Pasaulio banko įvertinimas, Lietuva pagal daugelį verslui svarbių rodiklių atrodo visai neblogai. Pirmiausia, mokesčių sistema darosi vis stabilesnė, įsigali teisinės valstybės principai verslui svarbiose srityse – nuosavybės apsaugos, teisėtų lūkesčių, sutarčių teisės ir t.t. Tiesa, akmenukas į valdžios daržą skrieja dėl vis dar neišspręstos „Sodros“ problemos ir pernelyg suvaržytų darbo santykių.

Tačiau jei manote, kad kitose ES šalyse verslui klojamas raudonas kilimas – klystate, o finansų ekspertai teigia, kad idealiai subalansuotos mokesčių sistemos apskritai neįmanoma sukurti, nes mokestinės prievolės visada sutinkamos priešiškai.

Painiojasi mokesčių labirintuose

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė Kaetana Leontjeva įsitikinusi, kad mokesčiai, kurių Lietuvoje taikomi net 25 skirtingi, yra viena iš didžiausių kliūčių imtis verslo: ar tai būtų įmonės steigimas, ar darbuotojų samdymas, ar individuali veikla.

Pavyzdžiui, Lietuvoje apie individualiai veiklai tenkančią mokesčių naštą yra nemažai mitų.

„Teigiama, kad individuali veikla, veikiant pagal verslo liudijimus, yra menkai apmokestinta. Taip kalbantys žmonės, ko gero, įvertina tik fiksuoto gyventojų pajamų mokesčio dydį, o pareigą mokėti „Sodrai“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas – pamiršta. Be to, dar reikia pridėti fiksuotą verslo liudijimo kainą ir gausime nemažą sumą“, – vardijo K. Leontjeva ir taip pat atkreipė dėmesį į privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurias kai kuriems gyventojams tenka mokėti net kelis kartus.

Kaip vieną iš didžiausių mūsų šalies mokesčių sistemos bėdų Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė įvardijo neprognozuotumą. Pavyzdžiui, įvedus mažųjų bendrijų statusą tarsi ir buvo sukurta palanki veiklos vykdymo forma, tačiau nuo
šių metų turėjo įsigalioti reikalavimas šių bendrijų nariams, o taip pat ir individualių įmonių savininkams, mokėti įmokas „Sodrai“. Šis reikalavimas atidėtas metams, tačiau ar įsigaliojęs kitąmet jis staiga taps logiškas?

Apynasris verslui – perteklinis reguliavimas

Lietuvoje ne vienas verslininkas skundžiasi pertekliniu verslo reguliavimu, tačiau, pasak Ernst & Young Baltic UAB partnerio Kęstučio Lisausko, tai – ne tik Lietuvos, o visos ES problema.

„Suprantama, visa tai daroma siekiant apsaugoti mus, vartotojus, nuo nesąžiningų ar neapdairių verslininkų veiksmų. Tad reikia kelti filosofinį klausimą, kas svarbiau: geresnės verslo sąlygos ar saugesni vartotojai?“, – svarstė K. Lisauskas ir spėjo, kad paprašius gyventojų pasisakyti šiuo klausimu, jie greičiausiai nubalsuotų už vartotojų apsaugą, o paskui vėl peiktų valdžią už perteklinį verslo reguliavimą.

Dairantis, kurioje šalyje geriausia imtis vienokio ar kitokio verslo, pravartu pasidomėti ne tik finansų rinkos aktualijomis, bet ir tradicijomis.

Štai finansų verslams bene geriausia yra Jungtinė Karalystė, nors fondų valdymo srityje ji nusileidžia Liuksemburgui, gamybos dėl didelės darbo jėgos pasiūlos palankiausia imtis Lenkijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Baltijos šalys patrauklios vidutinio dydžio gamybai, paslaugų ir IT centrams, viešbučių, restoranų ir panašiems verslams dėl didžiausių turistų srautų palankiausios sąlygos yra Pietų šalyse, o štai bandantiems sutaupyti mokesčių sąskaita patraukliausia ES šalimi išlieka Kipras, nors į kovą dėl holdingo struktūrų stoja Latvija, joms bando nenusileisti Nyderlandai.

Amerikietiškos galimybės pranoksta ES

„Vertinant visumą, ES palankesnės verslui yra Šiaurės šalys, tarp jų ir Lietuva – dėl racionalumo, gyventojų darbštumo, mažiau išlepusių biurokratų, mažesnio šešėlio ir korupcijos – nei Pietų šalys“, – kalbėjo Ernst & Young Baltic UAB partneris
K. Lisauskas.

Mažesnės šalys yra lankstesnės, jos labiau stengiasi pritraukti investicijų ir taiko daugiau lengvatų nei didžiosios valstybės, tačiau pavyzdinės ES šalies, geriausios bet kokiam verslui, tikrai nėra.

„Be to, ES dėl savo taisyklių ir reikalavimų yra prastesnė vieta verslui nei, tarkim, JAV ar daugelis kitų pasaulio šalių“, – pabrėžė K. Lisauskas ir atkreipė dėmesį, kad atliktos įvairios apklausos rodo, jog mokesčiai ir lengvatos rimtam verslui yra gal tik koks 6 ar 7 kriterijus pagal svarbą ir tikrai nelemia sprendimo, investuoti ar ne.

Ar įmanoma sukurti mokestinį modelį, kuris būtų vienodai palankus ir verslui, ir valstybei? K. Lisausko manymu, toks modelis yra neįmanomas, nes verslui mokesčiai negali būti naudingi, o valstybė negali egzistuoti be jų.

„Vieningo sutarimo tarp verslininkų, gyventojų, dirbančiųjų, išlaikytinių ir kitų įvairiausių grupių dėl to, kokia optimali valstybės paslaugų apimtis, tuo pačiu ir mokesčių dydis, niekada nebuvo ir nebus. Visada kažkas bus nuskriaustas“, – teigė Ernst & Young Baltic UAB partneris ir pabrėžė, kad tol, kol esame demokratinė valstybė, dauguma nusprendžia, kur yra tas optimalios pusiausvyros taškas.