Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (63)
Skurdo Lietuva: kodėl pūdom maistą ir mokytis turėtume iš lenkų

Skurdo Lietuva: kodėl pūdom maistą ir mokytis turėtume iš lenkų

Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Vasario pabaigoje paskelbtame ES skurdo žemėlapyje skurstančių skaičius matomas visam pasauliui. Kiekvienais metais šiek tiek svyruojantis ir įvairiomis metodikomis vertinamas rodiklis išlieka panašus jau kelinti metai iš eilės.

Skurdo Lietuvoje nesumažino nei antrą dešimtmetį neslūgstanti emigracija, nei deklaruojamos nedarbo mažinimo programos. Kai kurie politikai sako, kad labiausiai skursta dirbantys žmonės. Jų pavardžių rastume ir savivaldybių sąrašuose, pagal kuriuos dalijami maisto produktai. Šiai ES programai pasibaigus, vasario pabaigoje Europos Parlamentas pritarė naujam paramos skurstantiems 2014–2020 metų fondui. Europos šalių, o taip pat ir Lietuvos, varguoliams bus skiriama dar daugiau pinigų. Galbūt tai kompensuos Rusijos grėsmės akivaizdoje didinamas šalies gynybos išlaidas?

Krašto apsauga nenuskurdins

Matant įvykius Ukrainoje, o ypač Kryme, daugeliui šiandien atrodo bemaž amoralu priminti apie savo ar šalia esančių skurdą. Vis dėlto labai nedrąsiai klausiama: kurių Lietuvos biudžeto eilučių sąskaita turėtų būti surasta pinigų krašto gynybai ir ar dėl to nenukentės įvairios skurdo mažinimo programos?

„Bet kurias biudžeto eilutes galima didinti tik ekonomikos augimo sąskaita, todėl dabar spontaniškai kalbėti apie kai kurių sričių finansavimo mažinimą ar didinimą yra labai sudėtinga, o gal ir neįmanoma. Geriausiai skurdą mažina naujos darbo vietos. Kaip tik praeitą savaitę Vyriausybė patvirtino „Užimtumo programos įgyvendinimo priemonių planą“, kuriame numatytos priemonės, kaip didinti šalies gyventojų užimtumą“, – teigė šalies Finansų ministras Rimantas Šadžius. 

Pasak ministro, krašto apsaugos finansavimas turi būti nuosekliai didinamas – tokie veiksmai atitiktų ir tarptautinius įsipareigojimus, ir Vyriausybės programos nuostatas, tačiau tą galima daryti tik nuosekliai augant  biudžeto pajamoms ir gerėjant mokesčių surinkimui.

„Gynyba yra svarbus elementas, galima diskutuoti dėl jai skiriamų išlaidų dydžio, tačiau skurdas liečia daug daugiau valstybės politikos sričių. Tai ir sveikatos politika, ir ūkio, ekonomikos politika. Yra daugybė priežasčių, kodėl dabar turime tokią situaciją. Skurdas visų pirma yra regionų, o ne Vilniaus problema, tačiau regionų ekonominės politikos neturime“, – sakė politologas Tomas Tomilinas.

Anot politologo, čia reikėtų ieškoti atsakymo, kodėl Lietuvos žmonės masiškai emigruoja ir kodėl mūsų šalis pagal emigracijos rodiklius pirmauja Europoje bei lenkia rumunus, bulgarus, ukrainiečius. Struktūrinės problemos esą nėra adekvačios šios dienos diskusijoms dėl vienų ar kitų mokesčių įvedimo ar padidinimo.

Europiečiai skursta vis labiau?

Kol politikai ir valstybės institucijos rūpinsis, kaip surinkti mokesčius ar suks galvas, kaip išbristi iš skurdo, šalies gyventojus gelbės Europos Sąjungos dėmesys. Šalia europarlamentarų dėmesio – atviras susirūpinimas. Europos Parlamentui pavyko padidinti naujo fondo, skirto ES skurstantiems, biudžetą iki fondo, skirto ES skurstantiems, biudžetą iki 3,5 milijardo eurų. Europos Komisijos planuose buvo numatyta skirti visu milijardu eurų daugiau.

Europarlamentarai, pritardami didesniam fondui, pareiškė, kad materialinį ar itin didžiulį materialinį nepriteklių kenčiančių asmenų skaičius Europos Sąjungoje didėja. 2011 metais beveik 8,8 proc. ES piliečių gyveno didžiulio materialinio nepritekliaus sąlygomis. Nepaisant didžiulio maisto nepritekliaus, ES šalyse labai švaistomas maistas. Todėl fondo būtinybę pagrindžiančioje rezoliucijoje europarlamentarai paragino imtis priemonių, kad šis maistas pasiektų skurstančius ir alkstančius.

Jau keletą metų apie skurdą Lietuvoje kalbantis politologas T. Tomilinas, šiuo metu – kandidatas į Europos Parlamento narius, pastarojo dešimtmečio skurdo dinamiką Lietuvoje vertina neigiamai. Absoliutaus skurdo rodikliai per šį laikotarpį didėjo, socialinės paramos prašytojų skaičius augo. Todėl, anot politologo, kreiptinas dėmesys į valstybės politikos ir visuomenės struktūrines problemas, nepriešpastatant jų su gynybos politika siejamoms valstybės išlaidoms.

Skurdo ES kriterijų – devyni

Kiekvienoje ES valstybėje yra savų skurdo vertinimo kriterijų bei interpretacijų. ES skurdo žemėlapio sudarytojai rėmėsi visiems šalims vienodais didelio materialinio nepritekliaus kriterijais.

Skurstančiais laikomi piliečiai, kurie gyvena namų ūkiuose, negalinčiuose patenkinti mažiausiai keturių iš devynių nustatytų kriterijų.

Atsižvelgta į tai, kaip toks ūkis geba padengti nenumatytas išlaidas, ar jis leidžia piliečiui atostogauti vieną savaitę per metus, ar jis geba grąžinti kreditus, ar bent jau kas antrą dieną gali pirkti mėsą arba žuvį, ar turi tinkamai šildomą būstą, skalbimo mašiną, spalvotą televizorių, telefoną, nuosavą automobilį. Pagal šiuos kriterijus savo skurdo laipsnį nesunkiai galėtume įsivertinti kiekvienas.

„Labiausiai šiandien skursta, deja, dirbantys žmonės – tie, kurie dirba po trylika valandų per parą, kad susimokėtų už komunalines paslaugas. Nėra jokios atlyginimo augimo dinamikos sektoriuose, kurie jau dešimtmečius dirba pelningai. Pavyzdžiui, prekybos tinklų darbuotojų atlyginimai 2008-aisias metais buvo lygiai tokie patys, kaip dabar. 30 procentų šalies gyventojų nepajuto jokio atlyginimų padidėjimo. Normalioje valstybėje taip nebūna“, – teigė politologas T. Tomilinas.

Jis taip pat kelia klausimą, ar laiku Lietuvoje įvedamas euras. Lietuva esą nerodanti Europos Sąjungai tokių rodiklių, kaip valstybės įsiskolinimas pensininkams ar įsiskolinimas gyventojams už sumažintus atlyginimus. Šiuos rodiklius nuslėpus, teigiama, kad Lietuva euro įvedimui pasiruošus, bet taip nėra – tektų atlikti daug darbų, kad tam pasiruoštume.

Nustoję šelpti skurdo nemažiname

Pastaruoju metu kai kurie politikai Lietuvoje džiaugiasi naujais socialinės paramos skyrimo principais, kai įvertinti paramos poreikį deleguota savivaldybėms. Dėl to sumažėjo paramos gavėjų, kai kurie paramos prašytojai liko už borto. Tačiau šie nebešelpiami žmonės skurdą įveikia per emigraciją – tai rodą ilgalaikiai rodikliai.

„Pritariu idėjai socialines išmokas palikti savivaldybių kompetencijai. Dėl to į paramos teikimo sistemą patenka mažiau nesąžiningų paramos gavėjų. Tačiau mes per daug sureikšminame problemą, kad žmonės nemotyvuoti dirbti, nes nesuteikiame žmonėms galimybės dirbti. Beveik nekuriame darbo vietų, neturime strateginių krypčių, kur tos darbo vietos galėtų būti kuriamos. Valstybė tokių prioritetų neturi, o privatus sektorius darbo vietų nesukuria“, – teigė politologas.

Tvirtinti tai, kad pats žmogus turi susikurti darbo vietą, anot T. Tomilino, yra absurdiška. Verslininkų tarp mūsų yra tik 5–7 procentai, o ne visa populiacija. Todėl sumažinę žmonėms pašalpas esą tik dar labiau padidinome skurdą.

Kviečia mokytis iš Lenkijos

Motyvuoti žmones dirbti, anot T. Tomilino, tikrai labai svarbu, tačiau reikia analizuoti, kokie žmonės savivaldybėse gauna socialines pašalpas, o ne tas pašalpas atimti. Nes tokias pašalpas atėmus atskirtis ir noras išvažiuoti iš šalies tik dar labiau didėja.

Anot politologo, Lietuvoje pastebimi tik nestrateginiai veiksmai – išmetama šiek tiek pinigų, kviečiant kurti darbo vietas, tačiau strateginių krypčių, kur kurti darbo vietas, nenustatyta. Jeigu taip bus einama toliau, teks kviestis kitų šalių piliečius, kad jie užimtų Lietuvoje dėl emigracijos atsiradusias darbo vietas. O galėtume pasimokyti iš ne vienos šalies, ir ne tik skandinavų, kaip skurdo problemas spręsti strategiškai.

„Gerų pavyzdžių turime daugybę. Pavyzdžiui, tokia šalis yra Lenkija. Iš ten turime pasimokyti, kaip reikėtų skatinti smulkų verslą. Iš Estijos galėtume pasimokyti, kaip diegti naujausias technologijas, socialines inovacijas valstybės reguliavimo srityje“, – samprotavo T. Tomilinas. Jam atrodo vertingos ir Estijos, prieš dešimtmetį pasukusios mokamo mokslo kryptimi, o dabar grįžtančios prie nemokamo mokslo, pamokos. Tuo tarpu Lietuva eina tuo keliu, kurį estai jau atmetė, o naujosios krypties nematanti.

Lietuviai pūdo maistą?

Tiems, kuriems teks skurstantiems skirto ES fondo dalis, dažniausiai sunku įsivaizduoti, kad viena dalis ES gyventojų alksta, kita gi – švaisto maistą. Ypač tai pasakytina apie maisto produktų gamintojus ir prekybininkus – jeigu tik priskirtume juos šalies gyventojų visumai. Šios grupės maisto švaistūnus pirmiausia įvardija Lietuvoje maisto išteklius skaičiuojanti labdaros ir paramos organizacija „Maisto bankas“. Būtent šiai organizacijai ne pirmus metus patikima vykdyti ir maisto dalijimo skurstantiems programas.

Europa iššvaisto 89 mln. tonų maisto per metus. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkst. tonų maisto atliekų. Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kg išmetamo maisto. Šiuo rodikliu lietuviai nedaug atsilieka nuo ES valstybių vidurkio.

Tarp dažniausiai Lietuvos gyventojų išmetamų maisto produktų yra duona. Ją į šiukšliadėžes išmeta pusė visų Lietuvos gyventojų. Vis dėlto namų ūkiai atliekų pavidalu iššvaisto tik penktadalį visų maisto produktų.

„Viešojoje erdvėje dažniausiai kalbama apie buitinį maisto švaistymą – neatsakingą vartojimą namų ūkiuose. O mūsų tikslas yra atkreipti dėmesį, kad didžioji problema yra susijusi su pramoniniu maisto pertekliumi ir jo panaudojimu tiek gamybos, tiek logistikos, tiek prekybos, tiek visuomeninio maitinimo sektoriuose. Tą maistą kur kas lengviau išgelbėti, surenkant jį anksčiau, nei jis patenka pas galutinį vartotoją namų ūkyje“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Vaidotas Ilgius.

Ši organizacija pabandė įvertinti rinką pagal vieno iš prekybos rinklų jai pateikiamus atliekamus maisto kiekius.

Žmonių maistas – ne kiaulėms

„Tie skaičiai yra labai atsargūs ir, ko gera, tie kiekiai yra daug didesni nei mums tada atrodė. Aišku, dalį atliekų prekybininkai ir gamybininkai galbūt atiduoda utilizuoti ar sunaudoja kitais būdais – gyvuliams šerti, kompostuoti ar energijai gaminti. Tai, žinoma, yra geriau negu supūdyti, tačiau mes sakome, kad tinkamas maistas pirmiausia turi būti atiduodamas nepasiturintiems žmonėms, nelaukiant, kol pasibaigs jo galiojimo terminai“, – sakė V. Ilgius.

„Maisto bankas“ šiemet tęsia paramos programą su didžiausiu paramos tiekėju prekybos tinklu „IKI“, kuris jau penkerius metus atiduoda paskutinės galiojimo dienos maisto produktus. Į vairios socialinės organizacijos per pietus paima šiuos produktus ir iš jų gamina maistą arba išdalina juos paketais neįgaliųjų, daugiavaikių šeimų arba senjorų organizacijoms. Šiemet pradėta bendradarbiauti dar ir su „Aibės“ prekybos tinklo logistikos bendrove, kalbamasi ir su kitais prekybos tinklais.

„Turime pagrindo manyti, kad netrukus ir kiti prekybos tinklai atiduos mums daugiau ar mažiau tokio maisto“, – sakė „Maisto banko“ vadovas.

Veiksmai, mažinant atliekamų maisto produktų kiekį pramonės ir prekybos sektoriuose, anot. V. Ilgio, nėra nekintantys ir jie nebūtinai priklauso nuo ekonomikos svyravimų. Esą rinkoje konkurencijos sąlygomis veikiančioms bendrovėms nevienodai sekasi, jos priima nevienodus sprendimus, kaip panaudoti perteklinius maisto produktus.

Rinka nėra statiška, tad tenka su maisto pramonininkais ir prekybininkais bendrauti nuolat – kad būtų galima laiku sureaguoti, atsiradus atliekamo maisto kiekiams. Tokie atvejai yra pieno produktų perteklius, susijęs su Rusijos politika ar su gyvulių maru susiję priemonės, kuomet kai kurios šalys nebepriima tam tikrų maisto produktų.

Skurdo rodiklis – šeimos pajamos

Europos Sąjungos fondo tikslus ir pagal juos sudarytą Lietuvos programą V. Ilgius vertina teigiamai: „Ši programa, mūsų vertinimu, maksimaliai apimanti – tai patvirtina ir socialinės paramos gavėjų skaičius Lietuvoje – jų bemaž 400 tūkstančių“.

Nors naujojo Europos Sąjungos fondo reglamentas dar neįsigaliojęs, Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau žinoma, kuri jo dalis iki 2020 metų teks Lietuvai. ES lėšų Lietuvai skiriama 236 mln. litų. Prie tos sumos pridedama dar 15 proc. valstybės biudžeto lėšų – iš viso 276 mln. litų, skirtų skurdui sušvelninti. Vis dėlto, nors daliai iš mūsų gali atrodyti, kad skurstame, tai nereiškia, kad ši nemaža paramos kišenė bus atvira kiekvienam skurstančiam. Lietuva turi savus paramos gavėjų srauto filtrus. Pagrindinis jų – dokumentais įrodomos namų ūkio pajamos.

Fondo paramą turės teisę gauti tos šeimos, kurių pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų per mėnesį (525 Lt). Tiesa, Savivaldybės turi teisę nusistatyti ir aukštesnį pajamų lygį – tokių pernai buvo kelios.

Skurstantiems skirti fondo milijonai Lietuvą irgi pasieks ne iš karto. Fondo reglamentas dar nėra įsigaliojęs ir tikėtina, kad Europos Sąjungos lėšos Lietuvai bus pervestos tik šių metų pabaigoje.

Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vadovausis laikinąja tvarka. Kaip teigė ministerijos Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Auksė Duksienė, maisto produktų tiekimo skurstantiems pradžia šiemet šiek tiek užtruks, tačiau tikimasi, kad maisto produktai bus pradėti tiekti balandžio–gegužės mėnesiais.

Ministerija teigia pasinaudosianti tų institucijų ir organizacijų patirtimi, kurios dalyvavo Intervencinių atsargų programoje. Tarp jų – valstybės įmonė Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ ir savivaldybės.

Bus siekiama, kad labiausiai nepasiturintys šalies gyventojai maisto produktų paketus gautų penkiskart per metus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA