„Klaida. Neužpildytas laukelis. Prašome įrašyti: 2 pavardė“,- atkakliai skelbė svetainė kiekvieną kartą, kai savo duomenis bandė įvesti ne ispanų kilmės žurnalistas, neturintis reikalingos antrosios pavardės.

Rezultatai neskelbiami, bet tarp Briuselio spaudos atstovų sklandantys anekdotai leidžia manyti, kad Ispanijos vyriausybės spaudos tarnyba kruopščiai suregistravo tokias antrąsias pavardes kaip „Jokia“, „Mikimauzas“ ar „Neturiutokioskvaily“.

Tie, kurie mano, kad globalizacija standartizuoja Europą, tegu pasižiūri į žemyne egzistuojančias pavardes.

Imkime pavyzdžiu prancūzus ir anglus. Anglų kalboje tokiuose dokumentuose kaip laiškų vokai ar elektroninio pašto adresas įprasta rašyti vardą prieš pavardę. Prancūzų kalboje viskas yra atvirkščiai – todėl prancūzų rašytuose laiškuose neretai vietoje vardo į žmogų kreipiamasi pavarde, o vietoje pavardės įrašomas vardas.

Viskas kitaip Rytų Europoje

Tuo tarpu Centrinėje ir Rytų Europoje gyvuojančiose slavų ir baltų kalbose pavardės turi vyrišką ir moterišką gimines, todėl nurodo pavardės savininko lytį.

Pavyzdžiui, Lenkijos prezidento Bronislaw Komorowski žmona yra Anna Komorowska. Trys jų dukterys yra Zosia, Marysia ir Elzbieta Komorowska, sūnūs – Tadeusz ir Piotr Komorowski, o visa šeima kartu lenkiškai būtų vadinama „Komorowscy“.

Tai nėra šiaip lingvistinė keistenybė. 19–20 a. į Vakarus emigravusių lenkų palikuonių pavardes vietiniai pareigūnai, nežinantys lenkų lingvistinių tradicijų, užfiksuodavo tik vyriškąja forma. Tad įsivaizduokite sumaištį, kai moterys, dabar turinčios vyrišką pavardę, pavyzdžiui „Lubelski“ ar „Kowalski“ sugrįžta į savo šalį, kur jos turėtų būti vadinamos „Lubelska“ ir „Kowalska“.

Tokių pačių nesusipratimų neišvengia ir moterys Latvijoje. Latvė, savo gimtinėje įregistravusi santuoką su užsieniečiu, dažnai dėl pavardės susiduria su sunkumais keliaudama į užsienį.
Pagal Latvijos įstatymus, užsienietiškos pavardės privalo būti verčiamos į latvių kalbą, randant joms latvišką atitikmenį. Nauja pavardė įrašoma oficialiuose dokumentuose – santuokos liudijime ir pase.
Kai 32-ejų metų Latvijos pilietė Olga ištekėjo už anglo pavarde Matthews, jos pavardė tapo Metjusa. Tokia pavardė atitinka kalbininkų reikalavimus, tačiau niekaip neįtinka užsienio sienų apsaugos pareigūnams.

„Kaskart, kai pareigūnams pateikiame pasus, privalome įrodyti, kad mes tikrai esame vyras ir žmona. Norėdami išvengti nesusipratimų, su savimi pradėjome vežiotis santuokos liudijimą“, - pasakojo Olga.
Šiuo metų latviškuose pasuose jau galima nurodyti originalias pavardes.

Tačiau tai nepadėtų moterims Lietuvoje, nes joje pavardės turi būti ne tik gramatiškai pakeistos bet ir atspindėti moters šeimyninę padėtį.

Šalies ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus žmonos Rasos pavardė yra Kubilienė, tačiau jeigu pora turėtų dukterį, jos pavardė būtų Kubiliūtė.

Tačiau pagrindinis prizas „labiausiai akį traukiančių“ pavardžių konkurse, be abejo atitektų Čekijai, kurioje dauguma moterų pavardžių turi moteriškas galūnes –a, arba –ova, tokias turi teniso žvaigždės Jana Novotna ir Martina Navratilova.

Bet ši taisyklė taip pat taikoma ir užsienietiškoms pavardėms, įskaitant aukšto rango pareigūnių ir kino žvaigždžių. Pavyzdžiui, Angela Merkel Čekijoje vadinama Angela Merkelova, Michelle Obama - Michelle Obamova, o Marilyn Monroe - Marilyn Monroeova.

Viljamas Šekspyras Džiuljetos monologe klausė: „Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę
kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“.