Europos Parlamento (EP) narys iš Vokietijos Janas Philippas Albrechtas gruodžio 5 d. pasakė, kad E. Snowdenas pasirodys vaizdo tilto pagalba per Teisės reikalų komiteto susirinkimą.
Kaip rašo DW, buvęs žvalgybos darbuotojas, tapęs demaskuotoju, pasiruošęs atsakyti į klausimus, kuriuos jam užduos delegatai, tiriantys masinio Europos Sąjungos (ES) gyventojų sekimo atvejį, kurį vykdė JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA). Šio komiteto posėdis numatytas gruodžio 18 d.
Jau anksčiau šiais metais E. Snowdenas pateikė informaciją apie NSA šnipinėjimo programas, kurios sukėlė tarptautinės bendruomenės kritiką dėl pasaulinio šnipinėjimo masto. E. Snowdenas, kuriam buvo suteiktas laikinas prieglobstis Rusijoje, pateikė „The Guardian“ ir „Washington Post“ redakcijoms dokumentus, tarp kurių buvo detali informacija apie NSA slaptąją programą „Prism“.
„Tai didžiulė sėkmė EP, kad E. Snowdenas sutinka viešai liudyti kaip pagrindinis sekimo skandalo liudininkas“, - sakė P. Albrechtas. „Praėjus pusei metų po pirmojo NSA dokumentų paviešinimo, kurių kol kas dar niekas nesugebėjo paneigti, vis dar jaučiamos pasekmes, kadangi tai susiję su politine atsakomybe.“
„Dabar EP turėtų pareikalauti šios politinės atsakomybės.“
EP Žaliųjų politinė grupė pirmoji paskatino E. Snowdeną liudyti Teisės reikalų komitete. Būtent žaliųjų iniciatyva šių metų liepos mėn. buvo nutarta tirti šį šnipinėjimo skandalą.
Vokietijos vyriausybė lapkričio mėn. pareiškė siekianti įvertinti galimybę apklausti E. Snowdeną dėl NSA skandalo Rusijoje. Skandalą sukėlusi medžiaga birželio mėn. buvo išpublikuota pranešimuose, paremtuose E. Snowdeno pateiktais dokumentais.
Spalio mėn. Berlynas iškvietė JAV ambasadorių Vokietijoje į Užsienio reikalų ministeriją po to, kai pasirodė įtarimų, jog buvo šnipinėjami Vokietijos kanclerės Angelos Merkel telefoniniai skambučiai.
Kitos Vokietijos žiniasklaidos publikacijos, atskleidžiančios šnipinėjimo detales, paremtos E. Snowdeno pateikta medžiaga, atskleidė informaciją apie Jungtinių Tautų (JT) ir ES šnipinėjimą.
Triukšmas, kilęs dėl šnipinėjimo skandalo, paspartino EP pareikalavimą atsisakyti derybų dėl laisvosios prekybos susitarimo su JAV. Susitarimo dalis, apimanti Saugaus uosto sistemą, sukėlė abejonių dėl to, kad ji leistų JAV įmonėms dalintis duomenimis apie klientus JAV ir Europoje be atskiro duomenų apsaugos tarnybų patvirtinimo.