Pagal gimdos kaklelio vėžio susirgimų skaičių Lietuvą pralenkia tik Rumunija. Specialia Lietuvos moterims skirta programa sergamumo sumažinti iš esmės nepavyko. Negana to, netgi nepanaudota didelė dalis – net 15 mln. litų – šiai programai skirtų lėšų.

Vėžiu serga vis daugiau žmonių

Vėžio ataką patiria visos Europos Sąjungos šalys. Nors kai kurie atskirų šalių rodikliai, vykdant įvairias programas, naudojant pažangius diagnostikos ir gydymo metodus, gerėja, bendra statistika kelia nerimą. Per ketverius pastaruosius metus vėžio susirgimų pasaulyje padaugėjo 11 procentų. 2012 metais šis skaičius apytikriai siekė 14,1 mln. Tiek žmonių gyvena didžiausiame Indijos mieste Mumbajuje.

Spėjama, kad vėžio susirgimų skaičius per kitus du dešimtmečius išaugs 75 procentais. 2025 metais mirčių nuo vėžio mažiau išsivysčiusiose šalyse padaugės beveik 80 procentų. Daugiausia vėžinių susirgimų besivystančiose šalyse sukels žmogaus papilomos virusas.

Europoje kasmet suserga 3 milijonai

Europos Parlamento ruošiamoje rezoliucijoje dėl vėžio prevencijos sakoma, kad Europoje vėžiu kasmet suserga 3 milijonai žmonių, o 1,7 milijono ES piliečių miršta nuo vėžio. Vėžys po širdies ir kraujagyslių ligų yra antroji liga, nuo kurios Europoje miršta daugiausiai žmonių.

Rezoliucijos projekte taip pat teigiama, kad taikant vėžio prevencijos metodus susirgimų vėžiu skaičių būtų galima sumažinti 30 proc. Šie metodai apima tinkamą fizinę veiklą, saikingą alkoholio vartojimą ir rūkymą bei subalansuotą mitybą.

Dėl to Europos Parlamentas ragina Europos Komisiją parengti vėžio prevencijos rekomendacijas ir gaires. Be to, ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti suderintas strategijas, susijusias su gerąja vėžio prevencijos praktika, visų pirma švietimu mitybos klausimais ir fizine veikla.

Bendros ES vėžio informacinės sistemos sukūrimo vizijoje sakoma, kad duomenų kaupimas yra brangi veikla. Ji turėtų būti finansuojama iš viešojo sektoriaus. Tačiau kuo išsamesni duomenys, kuo didesnis jų mastas, tuo jie vertingesni. Pabrėžiamas ir šių duomenų prieinamumas mokslinių tyrimų tikslais bei jautrių asmeninių pacientų duomenų apsauga.

Daugiausia serga Lietuvoje ir Rumunijoje

Tam tikrų konkrečios ES narės vėžinių susirgimų statistika padeda tiek vykdant mokslo tyrimus, tiek specialioms nacionalinėms programoms kurti. Tarkim, žinodami, kad Lietuva pirmauja pagal gimdos kaklelio vėžinių susirgimų statistiką, specialistai galėtų palyginti, kuo skiriasi kitų šalių ir Lietuvos sveikatos programos ar kiti veiksniai.

Susitikime, kuriame dalyvavo garsūs onkologinių ligų ekspertai iš Prancūzijos, Danijos, Italijos, Čekijos ir Europos Komisijos struktūrų, Lietuva buvo kaip viena pirmaujančių šalių pagal gimdos kaklelio susirgimų skaičių. Ir tai anaiptol ne pasenę rodikliai.

Anot Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės pavaduotojos dr. G. Smailytės, jau kelinti metai Lietuva šiose nejaukiose statistikos varžybose konkuruoja su Rumunija. Problema išlieka. Valstybinės ligonių kasos vykdoma apmokėjimo už paslaugas metodika Lietuvoje teoriškai skatina profilaktines priemones, tačiau sergamumo statistikai tai esminės įtakos neturėjo.

Per mažai ištiriama

„Pagerėjo tokių ligonių išgyvenamumo rodikliai, nes pradėjus vykdyti programą, daugiau nustatoma ankstyvos stadijos susirgimų. Tačiau šis rodiklis nėra tai, kuo mes turėtume didžiuotis. Priežastis ta, kad Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio patologijos patikros programa iš tikrųjų turi labai daug oportunistinės patikros elementų. Nėra aktyvios kvietimo sistemos“, – sakė ekspertė.

Tinkamai organizuojant, anot G. Smailytės, turėtų būti kviečiama ne ta moteris, kuri ateina pas gydytoją, bet ta, kuri į gydytojus apskritai nesikreipia.

Valstybinės ligonių kasos viešai skelbiamais duomenimis, pastaruoju metu apie programą informuojama, tačiau išsitirti nori kažkodėl vis mažiau moterų. 2010–2012 metais patikrinta vos pusė programoje numatytų ištirti moterų.

ES skyrė 143,8 mln. litų

Kaip informavo Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė, prieš onkologinius susirgimus nukreipta šalies programa patvirtinta 2007-aisiais, ji bus įgyvendinama iki 2015-ųjų pabaigos. Šiam tikslui skirta 168,995 mln. Lt (iš jų iki 143,814 mln. Lt – ES struktūrinių fondų paramos lėšos).

Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu rengia ir Nacionalinę vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2020 metų programą, kurios tikslas – sumažinti Lietuvos gyventojų mirtingumą nuo piktybinių navikų.

Įgyvendinant Europos Sąjungos rekomendacijas ir Vėžio kontrolės 2003–2010 m. programos nuostatas, pradėtos vykdyti onkologinių susirgimų prevencijos ir profilaktikos programos, kurios finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Programai 2004–2012 metais buvo skirta daugiau nei 44 mln. Lt, o panaudota daugiau nei 29 mln. Lt, t. y. apie 66 proc.

Ministerija mato prošvaistę

Sergamumo gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje tendencijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertų teigimu, patvirtina šios programos efektyvumą: šalyje ne tik pavyko stabilizuoti sergamumo didėjimą, bet jau galima matyti ir šiokį tokį jo sumažėjimą.

Svarbiausias programos laimėjimas – moterų mirtingumo rodikliai dėl šios ligos per pastaruosius devynerius metus sumažėjo beveik trečdaliu. Joms vis dažniau diagnozuojamos dar neišplitęs ankstyvosios stadijos vėžys, o vėlyvosios – vis rečiau, kas leidžia išgelbėti daugybės moterų gyvybes.

Dabar ankstyvosios stadijos gimdos kaklelio vėžys, kuris išgydomas, yra diagnozuojamas keletą kartų dažniau nei tada, kai ši prevencinė programa dar nebuvo pradėta vykdyti. Pavyzdžiui, 2003 m. buvo nustatyta 118 neišplitusio vėžio atvejų, o 2012 m. – beveik 7 kartus daugiau, t. y. 805.
Manoma, kad net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo ankščiau pradėtas gydymas. Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertai aiškina: mūsų šalies moterų sergamumo ir mirtingumo rodikliai vis dar didesni nei, pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ar Norvegijoje, todėl, kad minėtose šalyse prevencinės programos pradėtos vykdyti daugiau nei prieš 50 metų. Tų šalių moterys labiau vertina jų naudą ir labiau nei lietuvės rūpinasi savo sveikata.

Sergamumo duomenų Lietuvai nereikia?

Briuselyje vasario 12-ąją dėmesys skirtas bendroms vėžio informacinės sistemos sukūrimo perspektyvoms. Buvo priminta ir įvairiopa jungtinio duomenų kaupimo nauda. Šią naudą patyrė nuo šeštojo dešimtmečio tokius duomenis kaupiančios Jungtinė Karalystė ir Skandinavijos šalys. Pavyzdžiui, pavyko nustatyti alkoholio įtaką krūties vėžio rizikai. Tris kartus per savaitę alkoholį vartojanti moteris tokio susirgimo riziką padidina 15 procentų, o jeigu ji išgėrinėja kasdien, ši rizika padidėja dar dešimčia procentų.

Ar neturinti oficialaus, valstybinio vėžio registro Lietuva savo šalies piliečiams, pasauliui ir ES pateikia patikimus duomenis apie vėžinius susirgimus?

„Duomenys, kuriuos pateikiame mes yra pakankamai tikslūs ir atspindi realią onkologinę situaciją Lietuvoje. Onkologijos institute daugelį metų veikiantis Vėžio registras atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos vėžio registro apibrėžimą ir vykdo populiacinio vėžio registro funkciją“, – tvirtino dr. G. Smailytė.

Jos teigimu, nuo 1993 metų Lietuvos vėžio registras yra Tarptautinės vėžio registrų asociacijos narys (International Association of Cancer Registries). Lietuvos vėžio registras yra vienas iš 25 Europoje veikiančių populiacinių vėžio registrų (pasaulyje 357 vėžio registrai, iš jų 41 populiacinis). Lietuvos vėžio registras aktyviai dalyvauja ir Europos vėžio registrų tinklo (European network of Cancer registries) veikloje. Duomenys apie sergamumą vėžiu Lietuvoje periodiškai pateikiami įvairiems šių organizacijų projektams.

„Kadangi valstybės institucijų paramos nėra, kartais susidaro įspūdis, kad vėžio sergamumo duomenų niekam nereikia“, – apie Lietuvos vėžio registro centro veiklą sakė VU Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro vadovės pavaduotoja vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Giedrė Smailytė. Ji yra ir neoficiali šio registro, kuris pripažįstamas bei vertinamas tarptautiniu mastu, vadovė.