Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Varlė ant augalo stiebelio

Serbija, ES ir Kosovas: atėjo laikas ryti varles

Zoranas Džindžičius, charizmatiškasis Serbijos ministras pirmininkas, nužudytas 2003 m., mėgo kartoti Amerikos indėnų patarlę: „Jei tau reikia praryti varlę, per daug į ją nežiūrėk, tiesiog praryk ją. O jei tau tenka praryti kelias varles, pirmą ryk didžiausią“. Laikas parodė, kad Z. Džindžičius buvo teisus, be to, jis buvo turbūt vienintelis aukštas serbų politikas, nebijojęs spręsti problemų, kurių kiti stengėsi išvengti, rašo „EUobserver“.

Metų metus Serbijos politinė vadovybė vengė spręsti Kosovo klausimą ir stengėsi nepastebėti besikeičiančios situacijos. Vietoje to, jie slėpėsi už tarptautinės teisės ir teritorinės integracijos bei suverenumo principų. Jiems trypčiojant vietoje, Kosovas 2008 m. paskelbė nepriklausomybę, o Tarptautinis teisingumo teismas nusprendė, kad tai nepažeidžia tarptautinės teisės.

Atėjo laikas praryti keletą varlių. Belgradas pasirengęs pripažinti ES svarbiausia veikėja, diriguojančia dialogui su Kosovu. Ir netgi pasirengęs priimti ES siūlomas pataisas Serbijos pasiūlymui JT Generalinės asamblėjos rezoliucijai dėl Kosovo.

Anot ES pareigūnų, dialogas su Kosovu turėtų gvildenti „neišspręstus klausimus“ – gudri diplomatinė formuluotė, tenkinanti tiek Kosovą pripažinusias šalis, laikančias klausimą „išspręstu“, tiek penkias ES vyriausybes, kurios kol kas atsisako jį pripažinti.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius antradienio vakarą atvyko į Briuselį aptarti šio klausimo su Catherine Ashton, ES atstove užsienio reikalams. Nors po susitikimo nebuvo paskelbta apie jokį susitarimą, trečiadienio rytą ES diplomatai tebebuvo nusiteikę „atsargiai optimistiškai“ ir manė, kad susitarimas tarp Serbijos ir ES gali būti pasiektas prieš prasidedant ketvirtadienį numatytiems debatams dėl Kosovo JT Generalinėje asamblėjoje. C. Ashton biuras išplatino pareiškimą, kuriame teikiama, kad B. Tadičius ir C. Ashton „sutarė trečiadienį palaikyti ryšį“.

Po kelis mėnesius vis blogėjusių santykių su pagrindiniais ES žaidėjais ir griežtų pasisakymų Kosovo atžvilgiu, Belgradas nusprendė pakeisti taktiką.

Ivanas Vejvoda, Vokietijos maršalo fondo remiamo Balkanų fondo už demokratiją direktorius, vadina tai grįžimu prie ankstesnės B. Tadičiaus politinės strategijos.

„Paskutiniaisiais mėnesiais buvome liudininkai, kaip Serbijos pozicija įgavo pragmatiškesnę kryptį. Grįžtama prie pozicijos, kad Serbijos pagrindinis prioritetas yra integracija į Europą. Tapo aišku, kad ES ir įtakingiausioms Vakarų šalims besipriešinantys politikai žalingi Serbijai bei visam regionui, o ateityje – ir visai ES“, - kalbėjo I. Vejvoda, turintis artimų ryšių su Serbijos vadovybe.
Vyriausybę remiantys laikraščiai taip pat pradėjo cituoti vyriausybės šaltinius, jog atvira konfrontacija su ES dėl Kosovo pakenktų Serbijai.

„Naują Serbijos požiūrį į bendradarbiavimą su ES ir jos įtakingiausimis šalimis sąlygojo skirtingi veiksniai“, - teigia I. Vejvoda. - „Žinoma, pats svarbiausias – pasaulinė finansinė krizė, parodžiusi kaip stipriai Serbijos ekonomika susijusi su ES sprendimais. Antroji priežastis ta, kad Belgradas suprato, jog geriausias būdas apginti savo bei Kosovo serbų interesus yra bendradarbiauti su ES ir pradėti dialogą dėl vadinamųjų „neišspręstų klausimų“. Be to, per paskutiniuosius dvejus metus pasikeitė serbų visuomenės nuomonė, ir Serbijos piliečiai geriau supranta Kosovo problemą. Viešos Tomislavo Nikoličiaus (didžiausios Serbijos opozicinės partijos (SNS) lyderio) pastabos sušvelnino atmosferą ir parodė, kad visi svarbiausi žaidėjai puikiai supranta, kad Kosovo klausimą galima spręsti tik taikiai.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA