Būtent šioje srityje stulbinamų rezultatų pasiekė ir Lietuvos verslininkai.
Ekonomikos pagrindas
Iki 1997 metų kiekviena ES valstybė narė savaip apibrėžė smulkias ir vidutines įmones. Šiuo metu visoje Europos Sąjungoje galioja vienodi standartai įmonėms, kurios patenka į šią kategoriją – jose gali dirbti iki 250 darbuotojų, metinė apyvarta ir metinis balansas taip pat turi atitikti nustatytus kriterijus.
Pažvelgus į statistiką tampa akivaizdu, kad pastaruoju metu būtent SVV yra Europos ekonomikos pagrindas. 2011 m. 23 milijonai mažų ir vidutinių Europos įmonių sudarė net 98 proc. bendro įmonių skaičiaus. Įdomu tai, kad didžiąją dalį SVV sektoriaus sudaro itin maži verslai, kuriuose dirba iki 10 žmonių. Tokios įmonės sudaro tris ketvirtadalius visų ES registruotų bendrovių.
„Eurostato“ duomenimis, populiariausi Europoje smulkieji ir vidutiniai verslai ES šalyse yra prekyba, gamyba, statybos sektorius, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, pervežimai, sandėliavimas, informacijos ir ryšių verslai, nekilnojamo turto įmonės, autoplovyklos, valymo paslaugos, buitinės ir kompiuterinės technikos remontas, santechnikos ir elektros darbai.
Taigi, Europoje vis labiau dominuojant smulkioms ir vidutinėms įmonėms, ES taip pat aktyviau siekia padėti joms realizuoti potencialą, deda pastangas geresnei verslo aplinkai sukurti. Tai daroma įvairiais būdais – teikiant subsidijas, skiriant paskolas, o kartais ir garantijas. Paramą savo verslui verslininkai gali gauti tiesiogiai arba per nacionalines ir regionines programas. Svarbu ir tai, kad kuriantys tokį verslą gali pasinaudoti ir įvairiomis nefinansinėmis ES paramos priemonėmis.
Sėkmingam SVV vystymui labai svarbi ir teisinė bazė. Verta paminėti „Smulkiojo verslo aktą Europai“. Tai daugelį sričių apimančių ir įmonėms naudingų priemonių, skirtų smulkių įmonių veiklos supaprastinimui, rinkinys. Be to, valstybės narės pasirašė dešimties SVV palankių principų sąrašą, reguliuojantį Europos Sąjungos ir nacionalinės politikos kūrimą ir įgyvendinimą.
Kliūčių netrūksta
Nors SVV sulaukia vis daugiau dėmesio, iššūkių šiai sferai taip pat netrūksta. Peržvelgus į Europos institucijų pateikiamus SVV situacijos vertinimus, galima teigti, kad ši sritis ES susiduria su keletu didelių iššūkių.
Dar neturintiems savo verslo, bet norintiems jį kurti vienas didžiausių iššūkių yra biurokratija. Vis dar per daug laiko užtrunka įvairių dokumentų tvarkymas, teigiama ataskaitose. Nors valstybės narės stengiasi trumpinti įmonės kūrimo laiką, mažinti sąnaudas, situacija šioje srityje vis dar nepakankamai gera. Suprasdamos, kai tai biurokratija yra rimtas iššūkis SVV, pačios vyriausybės mokosi, kaip supaprastinti įmonės įkūrimo tvarką. Pavyzdžiui, Bulgarija sujungė devynias įmonės steigimo procedūras į vieną. Vokietija pakeitė bendrovių įstatymą, supaprastindama savo sistemą taip, kad paskatintų daugiau piliečių paversti savo verslo sumanymą realia įmone.
Dar vienas išbandymas smulkiam ir vidutiniam verslui - socioekonominės krizės. Dėl pasaulinės finansų krizės ir ekonominio nuosmukio Europos šalys susidūrė su staiga išaugusiu nemokumu ir bankrotų banga. Štai nuo 2008 iki 2012 m. Ispanijoje bankrutavo per 177 tūkst. nedidelių ir vidutinių įmonių. Verslininkai pabrėžia, kad situaciją apsunkina ir kai kuriose šalyse sudėtingos bankroto procedūros. Būtent todėl tokios šalys kaip D. Britanija, Ispanija, Belgija įsisiūbuojant krizei ėmėsi trumpinti bankroto procedūras.
Pabrėžiama ir tai, kad SVV plėtrą stabdo galimybės gauti paskolas. Prasidedant 2008-ųjų krizei, daugelio šalių bankų noras skolinti įmonėms dar sumažėjo, tad įmonių jau patiriami sunkumai gerokai išaugo. Dar vienas iššūkis verslininkams – nesugebėjimas išeiti į platesnes rinkas. Tik nedidelė dalis įmonių drįsta vystyti veikla už savo šalies sienų.
Europos institucijų ataskaitose apie SVV situaciją šalyse matome, jog verslininkams trūksta ir teisinės informacijos, galimybių konsultuotis su ekspertais. Yra ir išorinių iššūkių smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Prekybos sektoriuje matome milžinišką konkurenciją su trečiųjų šalių produkcija, kuri Europoje kartais parduodama ir dempingo kainomis. Siekdama ginti savo verslininkus ir siekti sąžiningos konkurencijos ES kai kurioms atvežamoms prekėms netgi taiko antidempingo muitus.
Nuo viešbučių iki vėliavų gamybos
Taigi, smulkusis ir vidutinis verslas Europoje sulaukia tiek palaikymo, tiek ir turi kovoti su įvairiais iššūkiais. Vis dėlto atrodo, kad įdomių ir naudingų SVV idėjų – apstu. Štai tinklapyje austria.info rašoma apie „Boutique Hotel Stadthalle“ viešbutį Vienoje. Tai pirmasis pasaulyje viešbutis su nuliniu energijos balansu.
Pasirodo, ši inovacija yra ir puikus Bendrijos paramos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai atspindys. Viešbučio savininkai, pradžioje norėję sukurti draugišką aplinkai viešbutį šias idėjas vertinantiems turistams, vėliau nutarė, jog ir ekologiškas viešbutis neturėtų atsisakyti aukštų standartų, prabangos ir patogumų, tuo pačiu išlaikyti darną su aplinka. Pasinaudojus ES programų skiriama parama buvo investuota į lietaus vandens surinkimą, geriamojo vandens perdirbimą, apšvietimą, saulės baterijas, vandens siurblius ir kitus patobulinimus, mažinančius išmetamo anglies dioksido kiekį. Be to, modernios technologijos leidžia ne tik tausoti aplinką, bet ir sutaupyti, todėl papildomas lėšas viešbučio savininkai investavo į personalo plėtrą.
Ne tik Austrijos SVV gali pasidžiaugti tarptautiniu pripažinimu.Tinklapis deredactie.be rašo apie nedidelią Belgijos bendrovę, kurios pasiūtos vėliavos plevėsavo per JAV prezidento B. Obamos inauguraciją. Vakarų Flandrijoje įsikūrusi bendrovė „The Waelkens flag” per metus į JAV išsiunčia apie 2000 vėliavų, kurios plazda prie įvairių valstybinių institucijų. Bendrovė tiekė vėliavas ir tarptautinėms organizacijoms, kitoms valstybėms bei Bendrijos institucijoms. Bendrovę valdo du broliai, joje dirba ne daugiau 40 žmonių, o pagrindinis darbas atliekamas rankomis. Įmonė turi ilgametes vėliavų gamybos tradicijas ir yra viena geriausiai savo srities bendrovių, vertinamų visame pasaulyje.
Tačiau SVV – tai ne tik pasauliniai pasiekimai, bet ir kasdienė, mažiau matoma, tačiau ne mažiau sėkminga veikla. Štai vienos Lenkijoje veikiančios mažos įmonės, parduodančios padangas automobilių gamintojams ir galutiniams naudotojams, prezidentas Jacekas Orzelas nutarė savo verslą padaryti konkurencingesnį. Jis kreipėsi į mokslininkus ir pasinaudodamas jų rekomendacijomis užmezgė kontaktus su užsienio verslininkais bei pasinaudodamas jų patirtimi įkūrė naują perdirbimo liniją. Joje per metus galima perdirbti per 10 proc. visų Lenkijoje perdirbamų padangų.
Lietuvoje situacija gerėja, bet stokojama bendruomeniškumo
Statistika skelbia, mūsų mūsų šalyje smulkusis ir vidutinis verslas taip pat plėtojamas. Mūsų šalyje yra apie 65 000 smulkių ir vidutinių įmonių. Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, šios įmonės sudaro daugumą visų šalyje veikiančių įmonių. SVV Lietuvoje sukuria apie 60 proc. visų šalies įmonių bendrosios pridėtinės vertės ir įdarbina daugiau kaip 70 proc. visų dirbančiųjų.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė mano, kad smulkiojo verslo kūrimo galimybės Lietuvoje pastaruoju metu pagerėjo. „Jei norintys kurti verslą žmonės, ypač jaunimas, neturi patyrimo, kiekviename rajone yra ekspertai, kurie konsultuoja nemokamai. Jau po verslo įkūrimo taip pat galima gauti profesionalų konsultacijas. Stokojantys finansų taip pat turėtų kreiptis į konsultantus regionuose, jie pasiūlys konsultacijas lengvatiniams kreditams gauti“, – pasakojo ji.
Pasidomėjus, kokie iššūkiai SVV vis dar kyla Lietuvoje, D. Matukienė pabrėžė, jog didžiausia problema – nesukurtas vartotojų sluoksnis, ypač regionuose, o SVV išstumtas iš miestelių. „Čia požiūrio problema, nes ne visada matomi didžiųjų įmonių, prekybos centrų koncentracijos padariniai. Mes esame jauna valstybė ir daug kur trūksta įžvalgos. Visi džiaugiamės, kad į Lietuva atėjo „Ikea“, tačiau niekas nekalba, kaip tai paveiks SVV“, – sakė ji.
Pasidomėjus, kuo SVV Lietuvoje skiriasi nuo kitų Europos šalių, D. Matukienė pabrėžė, jog daugumoje Vakarų Europos valstybių puikiai vystoma tai, kas pas mus tik atgimsta – bendruomeniškumas ir smulkiojo verslo kooperacija.
„Austrijoje, Danijoje, Švedijoje tai puikiai matome. Paimkime kad ir neįtikėtinai iš karo griuvėsių atsikūrusią ir stipriausia Europos ekonomika tapusią Vokietiją. Ten bendruomeniškumas klesti, o valdžia, žmonės, bendruomenės ir verslas puikiai bendradarbiauja. Šalia SVV užtenka vietos ir stambiesiems prekybos centrams. Pas mus buvo bendruomeniškumo jausmas, kai visuomenė stovėjo Baltijos kelyje.
Nesugebėjom to išlaikyti, tačiau dabar jį reikia skatinti ir atkurti. Tada ir važiuojančių į užsienį bus mažiau“, – sakė ji.
Tarp iššūkių ir galimybių
Tarp dešimčių tūkstančių mūsų šalyje veikiančių SVV įmonių yra tiek niekam nežinomų, bet naudingą veiklą vystančių bendrovių, tiek ir tarptautinį pripažinimą pelniusių lyderių. Vienas garsiausių Europos verslininkų, lietuvis Ilja Laursas savo verslo sėkmės etapą taip pat pradėjo nuo smulkių įmonių kūrimo. MyEP skaitytojams jis atskleidžia, kokias kliūtis turėjo įveikti ir kaip mokėsi Vakarietiško požiūrio į savo veiklą.
Kalbėdamas apie laikus, kai pradėjo kurti įmones, I. Laursas teigė, kad tuo periodu jį neabejotinai buvo galima priskirti smulkiųjų ir vidutinių verslininkų kategorijai, nors dabartinė jo kompanija generuoja apyvartą, netelpančią į SVV kategoriją.
„Pati verslo pradžia buvo įvairi. Eksperimentavau žaidimų, internetinių puslapių kūrimo ir kitose srityse. Po to atradau mobiliųjų aplikacijų sritį. Joje labai pasisekė, sulaukėme tarptautinių investuotojų ir pasaulinio populiarumo. Tapome didžiausia pasaulyje atvira mobiliųjų aplikacijų platforma“, – sakė jis.
Pasidomėjus, kokia jo verslo sėkmės paslaptis, I. Laursas pajuokavo, kad paprasčiausiai atsidūrė reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Vis dėlto verslininkas neslėpė, kad šia sritimi domėjosi visą laiką, o užsienio investuotojai pastebėjo sėkmingai įgyvendinamą idėja ir prisidėjo prie įmonės šuolio į pasaulinį Olimpą.
Paklausus, kokios didžiausios kliūtys jam kilo kuriant smulkų verslą Lietuvoje, I. Laursas pasakojo, kad tuo metu, kai buvo smulkus verslininkas, susidūrė su įvairiais biurokratiniais barjerais, popierizmu bei milžiniškomis laiko sąnaudomis gilinantis į įvairius reikalavimus.
„Reikėjo pristatyti daug įvairių pažymų, įmones nuolat tikrindavo įvairios institucijos, teko nuolat gilintis į įvairius reikalavimus, kas užimdavo ne mažiau laiko nei verslo kūrimas. Tai sudarė ir psichologines kliūtis verslininkams. Dabar, kiek tenka girdėti, kuriantiems verslą situacija palankesnė. Be to, dabar daugiau supratimo iš valstybės pusės, įvairių mokymų verslininkams“, – pasakojo jis.
„Tais laikais trūko ir reikiamo asmeninio išprusimo, suvokimo šioje srityje, nes nei valstybė, nei spauda, nei studijos, nesuteikė pakankamai norimų žinių apie šiuolaikinį verslo pasaulį. Juk verslas, jo sėkmė šiais laikais jau matuojami ne tik pagal pajamas“, – teigė Europos metų vadovu pripažintas I. Laursas.
Jis patikino, kad supratimo spragą įveikė mokydamasis iš užsienio partnerių. „Postūmį davė bendradarbiavimas su Vakarų investuotojais, tarptautinėmis kompanijomis. Be to, padarėme netradicinį sprendimą, kurio stokoja smulkus ir vidutinis verslas Lietuvoje – samdėme aukšto lygio, tarptautinės kompetencijos turinčius vadovus. Būtent iš tarptautinių specialistų komandos išmokau požiūrio į pelną, verslo kultūra, supratimo apie motyvaciją. Lietuvos verslininkai taip pat turėtų pagalvoti apie tai. Jei aukšto lygio vadovas pamatys, kad net ir smulki, nedidelį pelną generuojanti įmonė turi potencialą, jis ateis čia dirbti. Ne viskas susiveda į atlyginimą“, – sakė jis.
Paklausus, su kuria Europos šalimi galima lyginti Lietuvos verslininkų galimybes, I. Laursas pabrėžė, kad lietuviai, ypač dirbantys kompiuterinių technologijų sferoje, jam panašūs į suomius, nes tiek mūsų kompanijos, tiek šios šalies įmonės, modernių technologijų srityje turi didelį potencialą ir sulaukė pasaulinio pripažinimo.
„Lietuvoje matau labai geras galimybes įmonėms startuolėms. Mūsų šalis čia tikrai gali pasiekti daug puikių rezultatų“, – sakė jis, patikslinęs, jog į tokius verslo modelius jau investavo nemažai lėšų.
Reziumuodamas I. Laursas pastebėjo, kad lietuviai yra ne tik kūrybiški, bet ir labai imlūs naujoms technologijoms, tuo gerokai pralenkdami didžiausias pasaulio valstybes.