Tai būtų precedento neturintis atvejis, kai ES tektų turėti reikalų su ES valstybės narės (Didžiosios Britanijos), norinčios išstoti iš ES, regionu. Baltojoje knygoje teigiama, kad prašymas įstoti į ES pagal ES Sutarties 49 straipsnį nevertinamas kaip tinkamas teisinis pagrindas, nes Škotija jau prisijungė prie ES 1973 m.

Kaip rašo www.europeanvoice.com, vyriausybė nori pasinaudoti 48 ES Sutarties straipsniu, leidžiančiu priimti pataisą vienbalsiu pritarimu. ES valstybės narės gali priimti pataisą per eilinę peržiūrėjimo procedūrą, o tai leistų Škotijai likti ES nare tomis pačiomis sąlygomis.

Tačiau tokiam sprendimui vis teik prireiktų vienbalsio visų ES šalių narių pritarimo, o tam gali pasipriešinti Ispanija, Belgija bei Italija, kurios nerimauja dėl šiose šalyse veikiančių separatistinių judėjimų. Šiame dokumente teigiama, kad Škotijos vyriausybė pripažįsta, jog sprendimas dėl tinkamiausios Škotijos narystės ES procedūros priklausys nuo ES šalių narių.

Kalbėdamas per lapkričio 27 d. vykusią konferenciją, Škotijos pirmasis ministras Alexas Salmondas pasakė norintis, kad ši procedūra prasidėtų jau dabar, o sutartis dėl Škotijos narystės būtų sudaryta prieš balsavimą dėl nepriklausomybės, suplanuotą 2014 m. rugsėjo 19 d. Škotijos vyriausybė nustatė nepriklausomybė paskelbimo datą – 2016 m. kovo 24 d.

Nepriklausomos Škotijos valiuta liktų svaras, o valstybės galva – Karalienė Elžbieta II, tačiau Škotija turėtų savo atskiras gynybines pajėgas bei savarankiškai rinktų mokesčius. Kaip teigiama dokumente, vyriausybė neketina prisijungti prie euro zonos. Visų naujų ES valstybių narių reikalaujama jungtis prie euro zonos, išskyrus Jungtinę Karalystę (JK) ir Daniją, kurios išsiderėjo dėl galimybės nedalyvauti. Nors techniškai reikalaujama prisijungti prie vieningo valiutos bloko, Švedija sugebėjo išlikti už euro zonos ribų, neprisijungdama prie ES valiutų kursų mechanizmo.

„Privaloma narystė euro zonoje yra klaidinga“, - sakė A. Salmond.

Buvęs Didžiosios Britanijos finansų ministras Alistairas Darlingas įsitikinęs, kad baltojoje knygoje aptariami ateities susitarimai tarp Škotijos, Londono ir Briuselio, tačiau nėra žinoma, ar kitos šių susitarimų šalys priims siūlomas sąlygas.