ES ir Rusija šiuo metu atsidūrusi ant sankcijų karo slenksčio. Šis karas labai greitai gali tapti didelio masto ilgalaikiu ekonominiu karu. Pirmųjų „švelnių“ sankcijų Briuselis jau ėmėsi po kovo 6 d. įvykusio viršūnių susitikimo – sustabdytas kai kurių dvišalių sutarčių įgyvendinimas.

Trys sankcijų etapai

Kovo 17 d. Briuselis ketina paskelbti perėjimą į antrąjį sankcijų etapą, nes jam taip ir nepavyko įtikinti Maskvą suburti kontaktinę grupę Ukrainos krizės sprendimo būdų paieškoms prie derybų stalo. Apie tai dar kovo 11 d. kalbėjo Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, o kovo 12 d. tai patvirtino Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Antrasis sankcijų etapas numato vizų apribojimus aukšto rango Rusijos vadovams bei užsienio bankuose saugomų lėšų įšaldymą.

Kaip praneša DW, septynių puslapių apimties priemonių, kurių ketinama imtis, sąrašas jau parengtas. Tiesa, kol kas nėra aišku, ar šios sankcijos bus taikomos tik politikams, valstybės tarnautojams ir kariuomenės vadams, ar taip pat palies ir Kremliui artimus oligarchus. Taip pat nėra visiškai aišku, koks galėtų būti teisinis pagrindas, kuriuo būtų paremtas stambių verslininkų sąskaitų blokavimas.

Kaip buvo nuspręsta ES viršūnių susitikimo metu, trečiojo sankcijų etapo bus imtasi, jei Rusija ir toliau vykdys Ukrainos destabilizavimo veiksmus. Iš dalies kalbama apie Rusijos vykdomus karinius veiksmus Rytų Ukrainoje. Anot A. Merkel, tokiu atveju būtų imtasi plataus spektro ekonominių priemonių. Kol kas Briuselis nedetalizuoja, kokių konkrečių priemonių būtų imtasi šiuo atveju. Manoma, kad galimi įvairūs variantai. Pavyzdžiui, gali būti sudaryti juodieji Rusijos įmonių sąrašai, su kuriomis ES šalių narių įmonėms būtų uždrausta plėtoti verslą.

Savo ruožtu Rusija grasina konfiskuoti JAV ir valstybių, kurios ketina imtis prieš Rusiją sankcijų taikymo, turtą, lėšas ir sąskaitas. Apie tai dar kovo 5 d. pranešė Rusijos tarybos komiteto dėl konstitucinės teisės pirmininkas Andrejus Klišas. Jis pranešė, kad atitinkamas įstatymo projektas jau rengiamas. Tačiau kai kurie Vokietijos stebėtojai spėja, kad net ir tuo atveju, jei šis įstatymas būtų priimtas, jis būtų taikomas pasirinktinai, o ne visais atvejais.

Nuo karo laivų iki futbolo čempionato

Be to, Rusija gali atsisakyti kai kurių didelių kontraktų su ES valstybėmis, pavyzdžiui, prancūziškų karo laivų. „Sankcijos prieš Rusiją būtų dvišalės: Prancūzija tikisi gauti 1,3 mlrd. JAV dolerių (3,24 mlrd. litų) už du karo laivus „Mistral“. „Ar tai bus paaukota dėl patikimos Kijevo valdžios?“ - savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Rusijos Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.

Šis galimas atsisakymas ne tik suduotų stiprų smūgį Prancūzijos laivų statybos ir gynybos įmonėms bei jų tiekėjams iš kitų ES šalių narių, bet taip pat reikštų, kad Rusijos iždas sutaupytų ženklią sumą. Dar didesnį lėšų sutaupymą, tačiau taip pat ir įvaizdžio netekimą, Rusijai reikštų siūlymai iš šios šalies atimti teisę rengti 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą.

Vokietijos Krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotojas Michaelis Fuchsas neatmetė tokios įvykių kloties galimybės. Tiesa, Europoje kol kas nevyksta plataus masto diskusijų šia tema, tuo tarpu JAV Atstovų rūmai kovo 12 d. oficialiai paragino Tarptautinę futbolo federaciją peržiūrėti savo sprendimą dėl 2018 metų Pasaulinio futbolo čempionato.

Esminės sferos – energetika ir finansai

Tačiau šios išvardintos priemonės, nepriklausomai nuo to, kokios skausmingos konkrečioms įmonėms ir fiziniams asmenims jos gali būti, netektų reikšmingumo, kai tik sankcijų karas persikeltų į dvi esmines – energetikos ir finansų – sferas.

Šiuo metu dėl Rusijos naftos ir gamtinių dujų tiekimo ES egzistuoja keli kardinaliai skirtingi požiūriai. Vieni baiminasi, kad įpykusi dėl sankcijų Maskva gali nutraukti energijos išteklių tiekimą. Tuo tarpu kiti kaip tik reikalauja mažinti iš Rusijos tiekiamų energijos šaltinių išteklių pirkimą, tokiu būdu užkertant kelią Rusijai gauti gyvybiškai svarbias įplaukas, kurios sudaro šios šalies biudžeto pagrindą.

Pastarosios pozicijos laikosi ir D. Tuskas, kovo 10 d. paraginęs ES peržiūrėti energetikos politiką bei apkaltinęs Vokietiją, kad šios valstybės priklausomybė nuo rusiškų dujų gali stipriai apriboti Europos suverenitetą. Nevertėtų abejoti, kad ES ilgalaikėje perspektyvoje pasistengs maksimaliai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau ar tai bus įmanoma padaryti trumpalaikėje perspektyvoje?

Apie tai neabejotinai buvo kalbama kovo 12 d. A. Merkel ir D. Tusko įvykusio susitikimo metu. Juk Lenkija, anot JAV banko „Morgan Stanley“ analitikų, taip pat yra viena iš didžiausių Rusijos energijos išteklių vartotojų. Be to, analitikai primena apie beveik visišką Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau tuo pačiu metu pažymi, kad daugelis Vakarų Europos valstybių iš viso neperka dujų iš Rusijos arba perka ganėtinai ribotą rusiškų gamtinių dujų kiekį. Kitaip tariant, galima būtų teigti, jog dalis ES šalių narių dabar pat galėtų atsisakyti energetinio bendradarbiavimo su Rusija.

Rusijos įmonių skolos viršijo 650 mlrd. JAV dolerių

Jau dabar stebimi pokyčiai šiose sferoje. Energetikos eurokomisaras Gunteris Oettingeris pareiškė, kad derybos su Rusija dėl dujotiekio „Južnij potok“ tiesimo laikinai pristabdomos. Taip pat G. Oettingeris priminė, kad po nepaprastai šiltos žiemos ES gamtinių dujų saugyklose sukaupta nemažai atsargų. Be to, anot G. Oettingerio, ES naftos saugyklose sukaupta atsargų, kurių pakaktų 126 dienoms.

Finansų sferoje Rusijos ir Vakarų abipusė priklausomybė atrodo taip: Rusijos įmonių ir bankų įsiskolinimai, įskaitant valstybinių įmonių „Gazprom“, „Rosneft“ bei bankų „Sberbank“ ir VTB turimus įsiskolinimus, užsienio valstybių kreditoriams viršijo 650 mlrd. JAV dolerių (1,62 trln. litų). Ši suma ženkliai viršija tarptautinius Rusijos rezervus, kurie vasario mėn. sumažėjo iki 493 mlrd. JAV dolerių (1,23 trln. litų).

Jei dėl sankcijų karo Rusijos įmonės ir bankai nutrauktų ar bent jau pristabdytų savo įsipareigojimų dėl įsiskolinimų vykdymą, JAV, ES ir Japonijos bankai bei investicijų įmonės patirtų didelių nuostolių.
Tačiau dėl tokio pobūdžio veiksmų šie Rusijos verslo subjektai būtų priversti skelbti bankrotą, o tai reikštų ilgus atskirties nuo tarptautinės kapitalo rinkos metus. Tokiu atveju galima būtų pamiršti apie bet kokius didesnio ar mažesnio masto investicijų projektus Rusijoje, nekalbant apie projektus užsienyje.