Reaguodami į tai, jog nuo neeilinės Europos Vadovų Tarybos (EVT) sprendimų kovo 6 d. nepasiekta jokios pažangos atkuriant tiesiogines derybas tarp Rusijos ir Ukrainos dėl krizės Kryme sprendimo, ir netgi priešingai, situacija Ukrainoje eskalavosi dar labiau, ES ministrai patvirtino tikslines ribojančias priemones Rusijai.
„Šiandien įgyvendinome antrąjį ES vadovų sutartą žingsnį: patvirtinome sąrašą asmenų iš Rusijos ir Ukrainos (Krymo), kuriems bus taikomas kelionių į ES suvaržymas ir sąskaitų įšaldymas. Jame – 21 asmuo. Situacijai blogėjant, šis sąrašas bus pildomas, imsimės ir dar toliau siekiančių ilgalaikių priemonių“, – sakė užsienio reikalų ministras.
ES vadovai neeilinėje EVT kovo 6 d. sutarė, kad jei Rusija nerodys pasirengimo diplomatiniu derybų keliu prisidėti prie krizės Ukrainoje sprendimo ir nesugrąžins savo kariškių į atgal karinius dalinius, ES imsis įgyvendinti tikslines ribojančias priemones Rusijos pareigūnams, atsakingiems už veiksmus, pažeidžiančius Ukrainos teritorinį integralumą, suverenumą ir Ukrainos nepriklausomybę.
Pasak L. Linkevičiaus, labai svarbu, kad ES politiškai remia ir yra pasirengusi padėti atsistoti ant kojų Ukrainai šioje nelengvoje situacijoje.
„ES politinė ir finansinė parama Ukrainai, taip pat pagalba vykdant reformas – visa tai yra svarbūs ir savalaikiai žingsniai, rodantys ES solidarumą su Ukraina. Jau netrukus bus pasirašoma politinė Asociacijos susitarimo dalis, taip pat bus palengvintas Ukrainos prekių patekimas į ES rinką“, – sakė ministras.
ES užsienio reikalų ministrai labai palaikė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos pasiuntimą į Ukrainą artimiausiu metu, ir aptarė ES įsitraukimo stiprinimo galimybes.
L. Linkevičius taip pat paragino, kad ES kuo skubiau pasirašytų jau parengtus Asociacijos susitarimus su Moldova ir Gruzija.
Pietų metu kartu su ES komisaru energetikos klausimais Güntheriu Oettingeriu užsienio reikalų ministrai diskutavo energetikos diplomatijos tema.
Sankcijos atsilieps visiems
Tačiau skeptiškai sankcijas vertinantys ekspertai įspėja, jog tai turės neigiamos įtakos finansų ir energetikos sektoriams, o pasekmes pajaus abi konflikto pusės.
ES ir Rusija atsidūrė ant sankcijų karo slenksčio, kuris gali sukelti rimtesnį ekonominį konfliktą. Pirmosios sankcijos buvo paskelbtos dar per kovo 6 d. įvykusį viršūnių susitikimą. Nuspręsta stabdyti vykstančias derybas dėl glaudesnio dvišalio bendradarbiavimo.
Kaip rašo DW, jei Rusija nesutiks burti kontaktinės grupės kartu su kitomis valstybėmis, skirtos Ukrainos krizės išsprendimui, ES ketina žengti į antrąjį sankcijų taikymo etapą, apimsiantį ES vizų išdavimo apribojimus aukšto rango Rusijos valstybės pareigūnams bei ES šalių narių bankuose laikomų lėšų įšaldymą.
Sudarytas ilgas nuobaudų sąrašas. Kol kas dar nėra žinoma, ar šios sankcijos bus taikomos tik politikams, valstybės tarnautojams bei kariuomenės vadams, ar taip pat bus pritaikytos Kremliui artimiems stambiems Rusijos verslininkams. Tačiau nėra aišku, ar egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas įšaldyti šių oligarchų bankų sąskaitose saugomas lėšas.
ES šalių narių vadovai nusprendė, jog trečiasis sankcijų etapas bus pradėtas įgyvendinti tuo atveju, jei Rusija imtųsi tolimesnių nepriimtinų situaciją Ukrainoje destabilizuojančių veiksmų. Iš esmės kalbama apie galimus karinius Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje. „Tai gali turėti didelių santykių su Rusija pasikeitimų, kurie taip pat apimtų daugybę ekonominių priemonių“, - kovo 13 d. kalėdama Vokietijos parlamente pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Apžvalgininkų manymu, tai galėtų reikšti daugybę sankcijų, tarp kurių ir juodasis Rusijos įmonių, su kuriomis ES įmonėms būtų draudžiama plėtoti verslo santykius, sąrašas.
Rusija taip pat imtųsi sankcijų
Rusijos Federacijos Tarybos Konstitucinės teisės komiteto pirmininkas Andrejus Klišas pareiškė, kad Rusija savo ruožtu gali atsiimti įmonių turtą, lėšas bei sąskaitas JAV bei kitose valstybėse, kurios imtųsi sankcijų prieš Rusiją.
Taip pat Rusija gali atšaukti didelės apimties kontraktų su ES įmonėmis sudarymą. Pavyzdžiui, Maskva gali atšaukti Prancūzijos karinių laivų užsakymą.
„Sankcijos prieš Rusiją turi dvigubą dugną. Prancūzija tikisi uždirbti milijardus JAV dolerių iš dviejų karinių laivų „Mistral“ statybos. Ar ši šalis pasirengusi paaukoti šį sandorį dėl nepatikimos Kijevo valdžios?“ – taip savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašo Rusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas.
Jei šis sandoris žlugtų, tai skaudžiai smogtų Prancūzijos laisvų statybos įmonėms bei ginklų gamintojams, o taip pat ir tiekėjams iš kitų ES šalių narių. Tuo tarpu Rusijai tai reikštų lėšų sutaupymą. Tačiau tai nėra vienintelė galimybė Rusijai sutaupyti: Vakarai nori atimti iš Rusijos galimybę rengti Pasaulio futbolo čempionatą po ketverių metų. Be jokios abejonės, tai reikštų ne tik lėšų sutaupymą, tačiau taip pat ir didžiulį smūgį Rusijos įvaizdžiui. JAV Atstovų rūmai paragino Tarptautinę futbolo federaciją peržiūrėti savo sprendimą dėl 2018 m. Pasaulio futbolo čempionato.
Energijos ištekliai iš Rusijos
Tačiau visos šios priemonės, galinčios tapti skausmingomis pavieniams asmenims ar įmonėms, taptų nereikšmingos, jei prasidėtų tikrasis sankcijų karas, kuris apimtų du esminius energetikos ir finansų sektorius.
Egzistuoja dvi kardinaliai skirtingos nuomonės dėl naftos ir gamtinių dujų tiekimo iš Rusijos į ES. Dalis ekspertų nerimauja, kad Maskva gali nutraukti dujų tiekimą ES, nes vargu ar Kremliui patiks prieš jį taikomos sankcijos.
Kitos ekspertų stovyklos manymu, Rusiją būtina nubausti sumažinant energetikos išteklių importą tam, kad būtų sustabdytas užsienio valiutos srautas, kuris yra gyvybiškai svarbus Rusijos biudžetui.
Vienas iš pastarosios nuomonės rėmėjų – Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Jis ragina peržiūrėti ES energetikos politiką bei prašo Vokietijos sumažinti priklausomybę nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų. Anot D. Tusko, jei tai nebus įvykdyta, bus apribotas ES suverenitetas.
Be jokios abejonės, ES ketina mažinti priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių artimoje ateityje. Tačiau ar Briuseliui pavyks imtis skubių priemonių? Lenkija priklausoma nuo iš Rusijos tiekiamų energetikos išteklių. Remiantis JAV banko „Morgan Stanley“ ekspertų išvadomis, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva taip pat priklausomos nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ tiekiamų dujų. Tuo tarpu nemažai Vakarų Europos valstybių perka labai nedaug Rusiškų dujų arba iš viso to nedaro. Kitaip tariant, dalis ES šalių narių galėtų nutraukti energetinius ryšius su Rusija nedelsiant.
Ir vėl pinigai
Finansų pasaulyje Rusiją ir Vakarus taip pat sieja abipusė priklausomybė. Rusijos įmonės ir bankai, tarp kurių valstybinės įmonės, tokios kaip „Gazprom“, „Rosneft“, „Sberbank“ bei VTB turi 650 mlrd. JAV dolerių (1,62 trln. litų) viršijančius finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Ši suma gerokai viršija Rusijos turimus užsienio valiutos rezervus, kurie šių metų vasario mėn. pabaigoje tesiekė 493 mlrd. JAV dolerių (1,23 trln. litų).
Jei dėl politinių ar ekonominių priežasčių Rusijos verslo įmonės nustotų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, JAV, ES bei Japonijos bankams bei investicijų korporacijoms tai skaudžiai atsilieptų. Tačiau pačioms Rusijos įmonėms tai reikštų bankrotą. Jei taip atsitiktų, Rusijos įmonių dalyvavimas rinkoje nutrūktų ne vieneriems metams, o tai taptų mirties nuosprendžiu Rusijos vidaus bei tarptautiniams investiciniams projektams. Be to, tokia situacija turėtų siaubingų padarinių Rusijos ekonominiam augimui.