Tuo tarpu rusakalbiai separatistai ir toliau kelia įtampą bei Slavjanske laiko įkaitais paimtus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus, rašo „Le Monde“.

Europos neryžtingumas

28 Europos Sąjungos (ES) šalių narių atstovai savo ruožtu Briuselyje surengė susitikimą dėl naujų priemonių prieš Rusiją taikymo. Tačiau net ir šiame etape kalbama tik apie individualias, o ne ekonomines sankcijas. Tai rodo ES nenorą sekti JAV pavyzdžiu.

Buvęs Rusijos oligarchas Michailas Chodorkovskis nuvyko į Donecką tam, kad išreikštų palaikymą naujajai Ukrainos valdžiai. Kremliaus priešu vadinamas M. Chodorkovskis įsitikinęs, kad nevertėtų artimiausiu metu tikėtis apčiuopiamų rezultatų dėl prieš Maskvą taikomų sankcijų. „Jokios sankcijos nepaveiks Rusijos taip greitai. Šiuo metu Rusijos turimi aukso ir valiutos rezervai, energijos išteklių srautų specifika bei tiekėjų pakeitimas reiškia, kad 3–5 metus Rusijos ekonomika neatsidurs kritinėje situacijoje“, - patikino jis.

Reikšmingu politiniu signalu tampa ir faktas, jog ES šalių narių atstovų susitikimas įvyko tik techniniu lygmeniu. Kol kas nei ES užsienio reikalų ministrai, nei šalių ar šalių vyriausybių vadovai neketina rengti viršūnių susitikimo dėl sankcijų taikymo.

Nors JAV ir ES buvo linkusios vienodai vertinti situacijos Ukrainoje paaštrėjimą, pozicijos dėl reakcijos į Rusijos veiksmus Ukrainoje vis labiau išsiskiria. JAV vis aktyviau demonstruoja palaikymą Ukrainai bei NATO sąjungininkėms.

Iki šiol Vašingtonui ir Briuseliui pavykdavo išlaikyti vieningą frontą prieš Kremlių. Rusijai įsiveržus į Krymą bei šį pusiasalį prijungus prie Rusijos ES ir JAV tuo pačiu metu paskelbė apie pirmąjį sankcijų taikymo etapą, apėmusį lėšų įšaldymą bei vizų išdavimą oficialiems Rusijos ir Ukrainos asmenims.

Buvo manoma, kad balandžio 17 d. Rusijos, Ukrainos, JAV ir ES atstovų pasirašytas Ženevos susitarimas taps kelio į taiką pradžia bei atitolins ekonominių sankcijų taikymo perspektyvą. Tačiau šis susitarimas dėl separatistų nuginklavimo bei neteisėtai užimtų pastatų apleidimo nebuvo vykdomas nuo pat pradžių, todėl pradėta kalbėti apie naujų sankcijų taikymo būtinybę.

Griežtas JAV tonas dėl tolimesnių sankcijų taikymo kelia ES vis didesnį susierzinimą. Nevertėtų pamiršti, kad JAV su Rusija beveik nesieja prekybiniai ryšiai. Be to, šios šalies visiškai nepančioja energetinė priklausomybė nuo Rusijos, todėl ekonominės priemonės, kurių gali būti imtasi prieš Maskvą, JAV neturės jokios įtakos. Maža to, nėra jokių garantijų, jog papildomų sankcijų taikymas turės tiesioginės įtakos prorusiškų karinių pajėgų veiksmams Rytų Ukrainoje.

Raudonoji linija

Vis dėlto buvusios komunistinės respublikos su Lenkija priešakyje kategoriškai nesutinka su šia pozicija bei pasisako už aktyvesnį pasipriešinimą Rusijai. Šių nesutarimų fone ES ir toliau delsia, siekdama laimėti laiko. Europos Komisija (EK) jau kelias savaites ruošia galimų ekonominių sanacijų taikymo programą, tačiau jos bus imtos taikyti tik tuo atveju, jei Rusija peržengs „raudonąją liniją“, t.y. bus pradėtas karinis įsiveržimas į Rytų Ukrainą.

Diplomatų teigimu, Maskvos strategija visiškai aiški: siekiama palaikyti chaosą tam, kad Ukrainos valdžia būtų maksimaliai nusilpninta, o tinkamu momentu būtų galima pasiekti kuo didesnių nuolaidų sprendžiant Ukrainos ateitį.