Kaip rašo „Euronews“, didelės valstybės, kurios bando sužadinti savo piliečių susidomėjimą ES, gali pavydėti Maltai. Prieš 10 metų tik 53 proc. šios valstybės piliečių balsavo referendume dėl Maltos stojimo į ES. Šiandieninės apklausos liudija, kad maltiečiai labiau nei kitų ES šalių piliečiai jaučiasi europiečiais. Jie su optimizmu žvelgia į Bendrijos ateitį bei yra įsitikinę, kad jų nuomonės yra paisoma.
Per 2009 m. ES rinkimus rinkėjų aktyvumas, Maltoje buvo didžiausias tarp visų šalių, kuriose dalyvavimas rinkimuose nėra privalomas.
Susipažinome su ryšių su visuomene specialiste Viviene Begede. Ji atstovauja maltiečių stovyklą, kuri palaiko vieningos Europos idėją.
V. Begede aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir diskusijose.
„Norime bendrauti su žmonėmis, kurie turi panašių idėjų, tais, kas nori matyti ES sėkmę. Kada problemos aptariamos su skirtingais žmonėmis, tampa visiškai aišku, kad maltiečių ir kitų europiečių skoniai sutampa, o problemos yra labai panašios.“
V. Begede – viena iš tų, kas neseniai lankėsi ES valstybių piliečių seminare – diskusijoje. Šiais metais dešimtys panašių susitikimų buvo surengti skirtinguose ES miestuose ir gyvenvietėse. Tokiu būdu Briuselis skatina vietos diskusijas dėl ES ateities.
Maltoje žmonės nesikuklina išsakyti savo nuomonę:
„Žinoma, yra trumpalaikio pobūdžio klausimų, kuriuos būtina spręsti, tačiau gera būti ES dalimi – didelės šeimos dalele. Yra akivaizdžių ekonominių privalumų.“
„Kai kurie mokesčiai išaugo. Tačiau tai yra teisinga, nes ES padėjo mums užimtumo ir infrastruktūros sferose. Daug kas buvo padaryta ES dėka.“
„Pakankamai ženkliai pajudėjome į priekį: mums teko atitikti tam tikriems keliamiems reikalavimams ir taisyklėms ti tai išėjo šaliai į naudą.“
„Neturiu nieko prieš kitus žmones, nes mes visi esame europiečiai. Tačiau manau, kad ES – tai klubas turtingiesiems, o Malta nelabai tinka tam. Mano nuomone, įstojusi į ES, Malta suklydo, juk pragyvenimas šalyje stipriai pabrango.“
Šiandien Maltos ministras pirmininkas Lawrencas Gonzis palaiko Maltos narystę ES, tačiau dar prieš 10 metų jis buvo kategoriškai prieš. Ekspertai vienbalsiai tvirtina, kad turinčiai 420 tūkst. gyventojų Maltai ES narystės privalumai neginčijami.
„Manau, egzistuoja koreliacinė priklausomybė tarp nacionalinių ekonominių rodiklių iš vienos pusės ir ES paramos iš kitos. Maltos ekonomika laikosi neblogai. Jei ekonomika laikosi neblogai, tai iš dalies paaiškina, kodėl Malta taip stipriai palaiko ES.“
ES palaikymas iš tiesų jaučiamas, nepaisant augančio susirūpinimo dėl nelegalios imigracijos. Juk Malta šiuo atžvilgiu yra priekinėje fronto linijoje.
Kitų ekspertų tvirtinimu, šios šalies susidomėjimas ES sustiprintas tuo, kad Malta – labai politizuota valstybė, kurioje visuomenės informuotumas esminiais klausimais labai didelis.
Šalyje kyla diskusijos dėl ES problematikos, kurių metu piliečiai, reikšdami savo susirūpinimą dėl vienų ar kitų problemų, gauna daug informacijos dėl savo teisių ir pranašumų.
Maltoje atlikti tyrimai rodo, kad daugelis iki pat dabar neturi pakankamai žinių dėl savo europietiškų teisių.
Šalies sostinėje Valetoje susitikome su žmonėmis, kurie reguliariai dalyvauja informaciniuose Europos Komisijos (EK) organizuojamuose susitikimuose. Štai ką apie šios susitikimus pasakojo ES atstovybės Maltoje vadovas:
„Beprasmiška kalbėtis iš karto su visais ir apie viską. Galiausiai kalbėti nebebus su kuo. Mes stengiamės bendrauti su nedidelėmis žmonių grupėmis, su jais aptariame konkrečias siauras temas. Jei tai verslininkai, kalbamės su jais apie finansavimo prieinamumą, jei susitinkame su tais, kas dirba turizmo sferoje, kalbamės apie medicininį draudimą, bendraudami su jaunimu, kalbame apie tarptinklinio ryšio privalumus. Tai reiškia, kad visada stengiamės identifikuoti žmones pagal jų interesus ir kalbėtis su jais dėl konkrečių problemų.“
Neseniai „Eurobarometro“ atlikto tyrimo duomenimis, Malta užėmė antrąją vietą pagal žmonių skaičių, kurie jaučiasi ES piliečiais, – tokių yra net 81 proc. Aukštesniu rodikliu gali pasigirti tik Liuksemburgas.
Prasčiausius rezultatus šiame tyrime parodė Bulgarija, Didžioji Britanija, Kipras ir Graikija. Šiose valstybėse europiečiais jaučiasi mažiau nei pusė gyventojų.
Verta pastebėti, kad, to paties tyrimo duomenimis, tik 28 proc. europiečių mano, kad ES įsiklausoma į jų balsą.