Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (49)
Baltarusijos vėliava

Rytų Partnerystė Baltarusijai – kaip priemonė šantažuoti rusus?

Artėjant Rytų partnerystės programos viršūnių susitikimui Vilniuje visas dėmesys atiteko Ukrainai, kuri buvo vos per žingsnį priartėjusi prie galimybės pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, bet dabar aiškėja, jog šio žingsnio ji taip ir nežengs.

Tuo pat metu nepelningai buvo pamirštos kitos Rytų partnerystės programos dalyvės. Pavyzdžiui, Baltarusija, kurios santykiai ne tik su Europos Sąjunga, bet ir su visu Vakarų pasauliu yra gana komplikuoti.

Į Rytus nuo Europos

Baltarusija negali pasigirti gerais santykiais su Vakarais. Maždaug nuo 1996 metų ši valstybė yra įgijusi neformalų „paskutinės Europos diktatūros“ statusą. Vakarai turi Minskui daug priekaištų dėl žmogaus teisių ir laisvių situacijos šalyje, tačiau vargu ar Baltarusijos valdžia dėl to stipriai išgyvena.

Minskas yra aiškiai pasirinkęs į Rytus nukreiptą integracinį vektorių. Galima priminti, kad 1999 metų pabaigoje Baltarusija pasirašė su Rusija sutartį dėl sąjunginės valstybės sukūrimo. Formaliai ši sąjunga egzistuoja iki šiol, tačiau apie tai šiandien prisimenama gana retai. Be to, šiandien vyksta kitokio pobūdžio – platesni – integraciniai procesai, kuriuose dalyvauja Baltarusija.

Ši valstybė kartu su Rusija ir Kazachstanu yra neseniai sukurtos vieningos ekonominės sistemos – Muitų sąjungos – dalyvė. Paminėtą sąjungą artimiausiu metu laukia dar vienas plėtros etapas – prie jos planuoja prisijungti Kirgizija ir Armėnija. Be to, jau 2015 metais Muitų sąjunga gali pavirsti rimtesniu geopolitiniu susivienijimu – Eurazijos ekonomine sąjunga.

Turint galvoje visus paminėtus aspektus iškyla natūralus klausimas – kam Baltarusijai reikalinga Rytų partnerystės programa ir kodėl ji iš jos dar nepasitraukė?

Formalus dalyvavimas

Į Rytų partnerystės programą Baltarusijoje žiūrima gana atsainiai. Jau aišku, kad ir į susitikimą Vilniuje iš Minsko atvažiuos ne paties aukščiausio rango valstybės pareigūnai. Kaip pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, šiuo metu Baltarusija iš esmės neturi jokių lūkesčių, kurie būtų susiję su Rytų partnerystės programa.

Pasak V. Makejaus, nors Baltarusija ir dalyvauja kai kuriuose projektuose, susijusiuose su Rytų partnerystės iniciatyva, tačiau šie projektai nėra labai reikšmingi.

Nepaisant to, Baltarusijoje taip pat nekalbama ir apie pasitraukimą iš Rytų partnerystės programos. Tam gali būti kelios priežastys. Pavyzdžiui, esant reikalui, kontaktais su Europos Sąjunga galima šantažuoti Rusiją, skatinant jos „pavydo priepuolius“. Nors Minsko ir Maskvos santykiai yra labai artimi, juose irgi pasitaiko nesutarimų. Tokiais atvejais Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka neretai pradeda demonstratyviai dairytis kitų galimų sąjungininkų (kas netrukdo vėliau vėl atsigręžti į Rusiją).

Svarbu ir tai, kad nors Baltarusijos geopolitinės integracijos vektorius ir yra nukreiptas į Rytus, ji taip pat negali ignoruoti ir Europos Sąjungos. Baltarusija turi sieną net su trimis ES valstybėmis – Lietuva, Latvija ir Lenkija. Beje, dėl tos pačios priežasties ir Europos Sąjunga, nepaisant visų turimų priekaištų, negali ignoruoti Baltarusijos (tai iš dalies lėmė, kad šį valstybė galiausiai buvo įtraukta į programą, nors iš pat pradžių dėl to būta rimtų abejonių).

Tačiau net dalyvaudama Rytų partnerystės programoje Baltarusija turi tam tikrų apribojimų. Pavyzdžiui, ji negali dalyvauti šios programos parlamentinės asamblėjos „Euronest“ darbe, nes ES nepripažįsta dabartinio Baltarusijos parlamento legitimumo.

Tuščias reikalas

Baltarusijos politologas Jurijus Ševcovas mano, kad Rytų partnerystės programa yra aktuali Minskui vien kaip politinis laukas, kuriame plėtojasi Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiai. Jis pažymi, kad Rytų partnerystė yra vienintelė ES programa, kurioje dalyvauja Baltarusija. „Iš vienos pusės šį programa neleidžia Minskui visiškai iškristi iš europinių integracinių procesų, o iš kitos pusės leidžia realizuoti didelius dvišalius, pirmiausiai – infrastruktūrinius, projektus su kaimynais, esančiais Europos Sąjungos nariais“, – pažymi J. Ševcovas.

Politologas akcentuoja, kad Baltarusijoje yra principingai kitoks požiūris į Rytų partnerystės programą, nei daugumos kitų jos dalyvių. „Asociacijos sutartis su ES Baltarusijai nereikalinga, o ir neįmanoma, tačiau pati programa leidžia gauti Minskui tam tikrą politinę sankciją naudotis Lietuvos ir Latvijos uostais“, – teigia J. Ševcovas.

Tačiau į visas kitas Rytų partnerystės programos galimybes Baltarusija žiūri pro pirštus. „Be paminėtų dalykų Rytų partnerystė tiesiog tuščias reikalas. Pinigų šioje programoje nėra. Bandymai per Rytų partnerystės programą įtraukti į politinį lauką baltarusišką opoziciją yra naivūs. Belieka vienintelė funkcija, kurią aš minėjau – Rytų partnerystės programa Baltarusijai yra ta plotmė, kurioje galima plėtoti dvišalius santykius su ES priklausančiais kaimynais bei komunikuoti su Europos Sąjungos valdžios organais“, – mano J. Ševcovas.

Nepasiteisinę lūkesčiai

Rytų partnerystės programos, kaip Minsko ir Briuselio komunikacijos erdvės svarbą akcentuoja ir Baltarusijos strateginių studijų instituto analitikas Andrejus Jelisejevas.

„Tarp Baltarusijos ir ES iki šiol nepasirašytas Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, todėl Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykius vis dar reguliuoja 1989 metų Susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo tarp ES ir SSRS“, – sako ekspertas. Jis taip pat pažymi, kad seniai nevyksta ir jokie Minsko ir Briuselio kontaktai aukščiausiu lygiu, tad Rytų partnerystės programa iš tikrųjų išlieka vienintele politine erdve, kurioje yra įmanomas Baltarusijos ir ES santykių normalizavimas.

A. Jelisejevo teigimu, šiandien galima kalbėti apie abipusį Baltarusijos ir ES nusivylimą. „Mes matome nepasiteisinusius lūkesčius. Europos Sąjunga formuoja Rytų partnerystės politiką pagal „daugiau už daugiau“ principą, t.y. suteikiama daugiau paramos (taip pat ir finansinės) tiems programos partneriams, kurie pasiekė didesnę pažangą demokratijos sferoje. Baltarusijos elitas negali ryžtis tokioms reformoms, nes finansinė nauda iš to pakankamai maža, o politinės pasekmės gali būti labai rimtos. Tuo pat metu suteikti finansinę paramą avansu bei taip „išpirkti“ Baltarusiją iš Rusijos įtakos zonos – o tam kasmet reikėtų ne mažiau 5 mlrd. eurų, o užsidarius Rusijos rinkai – žymiai daugiau – prieštarautų Europos Sąjungos principams“, – pažymi A. Jelisejevas.

Pasak analitiko, šiandien abi pusės bando išlaikyti tam tikrą status quo, nors padaryti tai darosi vis sunkiau. Europos Sąjungai jau nusibodo laukti demokratinio progreso Baltarusijos politiniame gyvenime, o oficialus Minskas žiūri į ES gana šaltai ir abejingai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA