Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (17)
Rytų Europos našlaičiai: netenka tėvų jiems esant gyviems

Rytų Europos našlaičiai: netenka tėvų jiems esant gyviems

Milijonų vaikų iš Rytų Europos tėvai išvyksta dirbti į kitas šalis ir palieka savo vaikus. Tėvus šie vaikai mato tik retkarčiais, o ryšius palaiko tik per „Skype“. Naujieji Europos Sąjungos (ES) teisės aktai gali šią situaciją pagerinti.

Atsisveikinimai Oksanai Hemei sunkiausi. Kai jai buvo treji, jos tėvai išvyko iš gimtosios Moldovos pirmąjį kartą. Po trijų metų jos motina Jelena grįžo aplankyti dukters keliems mėnesiams. Kai atėjo laikas ir vėl išvykti, Jelena išsiuntė dukrą pas senelius. Pusiaukelėje šešerių Oksana nusprendė grįžti atgal ir sutiko motiną tarpduryje su lagaminais rankose.

Kaip rašo DW, dabar Oksanai aštuoniolika, tačiau ji vis dar prisimena, kaip jautėsi, būdama maža mergaite. „Buvau per maža suprasti, kad mano mama išvyko ne dėl to, kad taip norėjo“, - sako mergina. Oksanos mama vis dar dirba Izraelyje, kur rūpinasi kitų šeimų vaikais.

Milijonai Europos našlaičių

Rytų Europoje daugybė vaikų kaip ir Oksana auga be tėvų – žiniasklaida praminė šiuos vaikus Europos našlaičiais. Tyrimai parodė, kad Moldovoje daugiau nei pusė vaikų auga be motinos ar tėvo. Nevyriausybinių organizacijų paskaičiavimais, tokiose ES valstybėse kaip Rumunija, Bulgarija ir Lenkija 500 000 iš milijono vaikų jaučia šios problemos poveikį.

Traumuota karta

Suskambus skambučiui, koridoriai paskęsta tyloje. Oksanai tai paskutinė šios dienos pamoka. Šešiolika mokinių sėdi klasėje, apsivilkę žieminius paltus, nes mokykla nešildoma.

Šalia Oksanos sėdi Diana ir Adriana. Jų tėvai taip pat išvyko iš šalies, kai jos buvo dar mažos. Adrianos tėvai neseniai grįžo iš Izraelio. Iono mama jau aštuonerius metus dirba Italijoje.
Adrianos tėvai dirbo Pietų Korėjoje daugelį metų, tačiau dabar jos mama dirba Rusijoje. Šioje vargingiausioje Pietų Europos šalyje išaugo traumuotų vaikų karta.

Vietoje apkabinimų pokalbiai per „Skype“

Paklausus ekspertų apie tokį šeimų dinamiškumą, jie linkę vadinti šį procesą socialine katastrofa. „Tai traumuoja vaiką, kuris netenka tėvų jiems esant gyviems“, - situaciją komentuoja Ianas Feldmanas, dalyvavęs apklausoje dėl masinės moldavų emigracijos.

Europos našlaičiai įsisavina, kad tėvų meilė reiškiama per banko sąskaitą arba paštu, siunčiant žymių prekinių ženklų rūbus ir žaislus. Tačiau tai negali atstoti artimo ryšio su tėvais. Pokalbiai per „Skype“ neprilygsta tikriems apkabinimams.

„Vaikai negauna meilės, todėl bando ją gauti iš kitų suaugusiųjų ir, deja, yra žmonių, norinčių tuo pasinaudoti“, - sako I. Feldmanas.

Daugybei Europos našlaičių nėra paaiškinama, kur yra fizinio intymumo ribos. Skaičiuojama, kad iki 10 proc. Moldovos našlaičių patiria seksualinį priekabiavimą. Sociologai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai turi prastą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų, prastai maitinasi bei dažnai kenčia nuo depresijos ir turi problemų mokykloje.

ES saugumo tinklas

Praėjusią savaitę Moldova pasirašė Asociacijos sutartį su ES per Vilniaus viršūnių susitikimą. Dabar ši maža valstybė tikisi, kad pašlijusi Moldovos ekonomika atsities, o susitarimas dėl laisvosios prekybos bei bevizis režimas ES padės pagerinti Europos našlaičių padėtį.

Kaimynėje Rumunijoje vyksta ginčai dėl to, ar narystė ES turėjo teigiamos įtakos šiai šaliai. Galimybė laisvai keliauti bei geresnė prieiga prie darbo rinkų paskatino jaunus rumunus ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų Ispanijoje ir Italijoje. Tačiau sociologė ir emigracijos ekspertė iš Soroso Fondo Bukarešte Victoria Nedelciuc įsitikinusi, kad narystė ES pagerino Europos našlaičių situaciją.

„Rumunai gali laisvai keliauti ES, jie dažniau lankyti savo vaikus, o kelionių išlaidos sumažėjo, todėl vaikai taip pat gali aplankyti savo tėvus užsienyje“, - sako V. Nedelciuc. Sociologė pridūrė, kad dėl keliavimo laisvės daugelis šeimų gali leisti sau pasiimti vaikus į užsienį kartu.

Šeimų svajonės

Vis dėlto dėl vaikų gerovės ES galėtų padaryti daugiau. ES rekomendacijų dėl šeimos susijungimo taikymas kaip standartinė priemonė galėtų turėti naudos. Tai galėtų padėti emigrantams nepabijoti biurokratinių procedūrų, siekiant to, kad jų vaikai iš trečiųjų šalių gyventų kartu su jais. „ES šeimos teisės aktų harmonizavimas taptų pirmuoju žingsniu“, - įsitikinusi V. Nedelciuc.

Geriausias būdas padėti vaikams iš Rytų Europos būtų pakankamų darbo vietų užtikrinimas jų tėvams. Oksana tikisi, kad jos mama grįžusi namo daugiau nebeišvyks. Oksana ir pati paliks namus ir stos į universitetą, galbūt Kišiniove, o gal ir užsienyje. Ji svajoja išvykti į Kandą ir ten sukurti šeimą, tokią, kokios ji pati niekada neturėjo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA