Europos Parlamentas (EP) neliko abejingas Lietuvos vežėjų problemoms Rusijoje. Vakar Strasbūre plenarinės sesijos metu buvo surengta diskusija dėl diskriminacinės muitinės procedūros Lietuvos vilkikų atžvilgiu Rusijos pasienyje. Vieninga Europos pozicija – pries Lietuvą nukreipti Rusijos veiksmai meta iššūkį visai ES, todėl jiems reikia bendro europinio atsako.

Spalio 9 dieną po pietų Lietuvos europarlamentarai išdalino 1000 varškės sūrelių su šūkiu "Contains Milk and European Solidarity" (pagamintas iš pieno ir Europos solidarumo).

Karamelinį sūrelį su malonumu suvalgė Komisaras Stefanas Fulle, atsakingas už Rytų partnerystės politiką. Europos Komisijos narys ne kartą yra raginęs Rusiją nedaryti spaudimo Rytų partnerystės valstybėms.

“Kadangi vakar Europos Parlamente aptarėme ekonomines ir politines Rusijos spaudimo priemones Lietuvos vežėjams ir gamintojams, šiandien šia lietuviškų varškės sūrelių dalinimo akcija norime darsyk atkreipti Europos Parlamento narių dėmesį į Rusijos Federacijos veiksmus, ir kviečiame paragauti staiga pradėtų drausti lietuviškų pieno produktų”, - MyEP pasakojo europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Prie akcijos prisidėjusi politikė iš Lietuvos teigė, kad parlamentarai, vaišindamiesi sūreliais, draugiškai reaguoja ir siunčia palaikymą Lietuvai.

Rusija „torpeduoja“ ES Rytų partnerystės politiką

Spalio 8 dieną Europos liaudies partijos vardu kalbėjęs EP narys iš Vokietijos Daniel Caspary ragino vertinti Rusijos elgesį ne tik kaip ekonominį klausimą: iš tiesų Rusija bando „torpeduoti“ ES Rytų partnerystės politiką, todėl reikia bendro ES atsako.

Jam antrino ir Lietuvos europarlamentarai bei užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė taip pat ragino imtis vieningo ES atsako ir „bendromis jėgomis užkirsti kelią tokiam diskriminacinio pobūdžio politikos taikymui šiandien ir ateityje.“

„Tai visos ES problema, iššūkis visai ES bei visai pasaulio prekybos sistemai“, – pažymėjo viceministras V. Leškevičius. Jis pridūrė: „Nežinome, kas toliau, jei nereaguosime. Tokia padėtis negali būti toleruojama. [...] Solidarumas su Lietuva dabar – mažiausia, ką Europa gali ir privalo padaryti.“

„Ką pagalvos pasaulis, jei ES neapgins jai pirmininkaujančios šalies?“ – retoriškai klausė Europos konservatorių ir reformistų atstovas iš Latvijos Roberts Zile.

„Rusijos spaudimas nesiliauja, jis tik didėja, taigi ir mūsų atsakas turi būti adekvatus ir griežtas“, – teigė Laima Andrikienė. Ji ragino iškviesti Rusijos ambasadorių „pasiaiškinti aukščiausiems ES pareigūnams“, taip pat „svarstyti ir kitas, asimetriškas priemones, tokias kaip Magnickio sąrašas“.

Jos partijos kolegos Vytauto Lansdbergio įsitikinimu, Rusija taip reiškia pyktį dėl to, kad „buvusios jos kolonijos tampa vis labiau susietos su Europa, o ne su Eurazija“. Europarlamentaras ragino užbaigti ES susiskaldymą ir imtis vieningo atsako.

„Arba Rusijos valstybinės institucijos užsiima savivaliavimu, arba Rusija aukščiausiu lygiu nesilaiko prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų“, – pabrėžė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ji ragino būti budriems ir pridūrė, jog „spaudimas, kurį patiria Lietuva dėl to, kad yra Rytų partnerystės lokomotyvas, yra visos ES solidarumo išbandymas.“

Pažymėjęs, jog panašūs Rusijos veiksmai – ne naujiena, Zigmantas Balčytis ragino ES „svarstyti savo valstybių ekonominio gynimo politiką“ ir sukurti atitinkamus mechanizmus.

Leonido Donskio įsitikinimu, „tai keršto akcija“ – Rusija baudžia Lietuvą už artėjantį Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimą. Priminęs 1990-ųjų ekonominę blokadą, EP narys pažymėjo, jog „šįkart Lietuva yra kitokia“ – ES narė, todėl Sąjunga „turi reaguoti taip, tarsi ji pati būtų užpulta“.

„Lietuvos nuostoliai yra visos Europos nuostoliai“, – pažymėjo Juozas Imbrasas ir paragino ES vieningai ginti savo interesus.

ES prekybos komisaras Karel De Gucht pažymėjo, jog Rusijos taikomos priemonės pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, ir pažadėjo iškelti šį klausimą spalio 18 d. Ženevoje rengiamame šios organizacijos Prekybos prekėmis tarybos posėdyje. Bet kokie prekybos ribojimai turi būti pagrįsti ir proporcingi, pridūrė komisaras. Diskusijos pabaigoje jis taip pat sutiko su europarlamentarų reikalavimu artimiausiu metu iškviesti Rusijos ambasadorių ES pasiaiškinti.