Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (23)
Rusijai pasiųsta aiški žinutė
AP/Scanpix

Rusijai pasiųsta aiški žinutė

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja laikinai sustabdė Rusijos balsavimo teisę. Asamblėjos vicepirmininkas Axelis Fischeris pareiškė, kad tai – aiški Europos Tarybos siunčiama žinutė Rusijai, tačiau, anot A. Fischerio, toks sprendimas neužveria visų durų šiai šaliai.

Interviu DW A. Fischeris atsakė į klausimus, susijusius su Rusijos atsakomybe dėl Ukrainos krizės.

- Kurie Europos Taryboje apsvarstyti klausimai turėjo įtakos balso teisės iš Rusijos atėmimui ar kitų sankcijų dėl Ukrainos krizės taikymui?

- Vyko diskusija dėl Rusijos veiksmų pasmerkimo. Rusijos delegatai pabrėžė apsisprendimo teisės svarbą bei pateikė ne vieną pavyzdį, kai šis argumentas atliko svarbų vaidmenį kitose valstybėse. Vyko įtempti ginčai dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.

Pasibaigus diskusijoms liko tik trys keliai: galima buvo nedaryti nieko, laikinai sustabdyti Rusijos balsavimo teisę iki artimiausios sesijos kitų metų sausio mėn. arba sustabdyti Rusijos akreditaciją Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Buvo tokių, kurie siūlė nedaryti nieko, tačiau buvo ir pasisakančių už akreditacijos sustabdymą. Tačiau didžioji dauguma pasisakė už laikiną teisės balsuoti sustabdymą, todėl toks sprendimas ir buvo priimtas. Už tokį sprendimą balsavo 145 Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nariai, 21 balsavo prieš, 21 susilaikė.

- Ar Jus tenkina šis sprendimas?

- Priėmę šią rezoliuciją mes vienareikšmiškai pasmerkėme Rusijos veiksmus. Mums buvo svarbu nusiųsti aiškią žinutę Rusijai, tačiau neuždaryti visiškai durų šiai šaliai. Europos Taryba – tai vienintelė institucija, kurioje Rusijos parlamentarai gali aptarti rūpimus klausimus su kitų Europos šalių parlamentarais. Priimdami šią rezoliuciją norėjome parodyti, kad esame pasiruošę tęsti diskusijas, tačiau taip pat norėjome pademonstruoti, kad ateityje esame pasiruošę imtis griežtesnių priemonių.

Jei jau dabar būtume visiškai sustabdę Rusijos akreditaciją, ateityje neturėtume griežtesnių priemonių, kurių galėtume imtis. Na o dabar turime aiškią poziciją šiuo klausimu iki ateinančių metų sausio mėn. Jei iki to laiko situacija nebus tinkamai išspręsta, galėsime visiškai stabdyti Rusijos akreditaciją. Tačiau jei iki to laiko įtampa dėl Ukrainos krizės sumažės, Rusija galės grįžti į Europos Tarybą.

- Kokių konkrečių pasekmių laikinas balsavimo teisės atėmimas turės Rusijai?

- Rusijos delegacija negalės dalyvauti renkant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjus bei Generalinį Sekretorių. Dėl šių postų bus balsuojama jau netrukus. Taip pat rusai negalės užimti komitetų pirmininkų postų Europos Taryboje. Dar vienas dalykas, kuris man atrodo reikšmingas, yra tai, kad Rusija negalės siųsti rinkimų stebėtojų į kitas šalis.

- Prieš šį balsavimą Rusijos delegacija pranešė paliekanti Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją dėl savų priežasčių. Ar Rusija išpildė savo grasinimus?

- Iš tiesų dalis Rusijos delegatų išbraukė savo pavardes iš pranešėjų sąrašo bei nedalyvavo diskusijoje. Jie galėjo prisijungti prie debatų, tačiau net nesiteikė atvykti į patalpas, kuri vyko diskusijos. Po ilgų debatų, kuriuose nedalyvavo Rusijos delegatai, bei balsavimo, kuriame jie taip pat nedalyvavo, nes pagal statutą tiesiogiai su balsavimo klausimu susijusi šalis negali dalyvauti balsavime, nusprendėme, kad Rusijos balsavimo teisė turi būti sustabdyta iki kitos sesijos, kuri prasidės ateinančių metų sausio mėn.

- Ar prieš šį balsavimą vyko diskusijos su Rusijos delegatais?

- Balandžio 9 d. buvo surengta diskusija dėl Ukrainos, kurioje Rusijos delegatai aktyviai dalyvavo bei aiškiai išreiškė savo poziciją. Taip pat diskusijos buvo surengtos komitetuose, ypač aktyviai buvo diskutuojama Priežiūros komitete. Buvo įtemptai diskutuojama ir rengiant sprendimą, kuris buvo galiausiai priimtas. Šioje diskusijoje dalyvavo ir Rusijos atstovai, jie siūlė galimus pakeitimus, tačiau jiems nebuvo leista balsuoti.

- Ar Krymo užėmimas – tai tarptautinės teisės, ar tik Ukrainos Konstitucijos pažeidimas?

- Šiuo klausimu egzistuoja dvi pozicijos. Dalis valstybių laikosi nuomonės, kad Krymo užėmimas – tai akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas, tuo tarpu kutos valstybės tikina, kad tokiu būdu buvo pažeista tik Ukrainos Konstitucija. Dar kiti abejoja, ar nušalinant nuo pareigų buvusį Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, nebuvo pažeista Konstitucija. Šiais klausimais buvo aktyviai diskutuojama.

Ta pati problema buvo kilusi ir dėl Kosovo: buvo sprendžiama, ar tai apsisprendimo teisės, ar teritorinio vienišumo klausimas. Nereikėtų pamiršti, kad tai taip pat ir politiniai sprendimai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA