„Tikrai viena iš priežasčių“ tapo Rusijos veiksmai Ukrainoje: kreditų srautai iš Rusijos ir Ukrainos „lemia, kad euras išlieka stiprus“, ketvirtadienį, gegužės 8 dieną, per spaudos konferenciją sakė ECB vadovas Mario Draghi.
Euro vertė kyla, nes investuotojams jis atrodo saugi valiuta, palyginus su nestabilia Ukrainos grivina ir Rusijos rubliu.
Nors ECB taryba nusprendė šiuo metu palūkanų normos nekeisti, M. Draghi pridūrė, kad euro zonos centriniai bankai vieningai sutaria, jog mažai infliacijai, kuri balandį siekė 0,7 proc., reikia priešintis „nekonvencinėmis priemonėmis“.
Jis taip pat pažymėjo, kad šis sprendimas bus priimtas birželio mėnesį, kai ECB darbuotojai parengs ekonomines prognozes būsimiems mėnesiams.
Standartinis jo pirmtako Jeano – Claude`o Trichet atsakymas į klausimą, ar ECB keis palūkanų normas, būdavo toks: „Mes niekada neskelbiame iš anksto“.
Tačiau M. Draghi buvo tiesmukiškesnis. „Niekada neskelbiame iš anksto“ laikai seniai baigėsi“, - šmaikštavo jis.
Tuo tarpu ECB buvo įkurta speciali darbo grupė, „stebėsianti geopolitinę riziką“ (tai kodinis Rusijos krizės pavadinimas) ir jos pasekmes euro zonai.
M. Draghi perspėjo, kad „sankcijų eskalavimas“, Rusiją apėmusi recesija ir nestabili padėtis Ukrainoje „tikrai turės įtakos euro zonai ir Europos Sąjungai labiau negu kitoms pasaulio dalims“.
Jis nurodė, kad panašios darbo grupės steigiamos į nacionaliniuose centriniuose bankuose, ypač tose šalyse, kurios intensyviai prekiauja su Rusija ir Ukraina.
Kalbėdamas apie žiniasklaidos pranešimus, esą verslininkai Rusijoje mėgina gelbėti savo kapitalą iš Rusijos ir vėl plūsta į tokius mokesčių rojus kaip Kipras, M. Draghi atsakė: „Neturime jokių įrodymų, kur tiksliai kapitalas perkeliamas“.
„Jeigu jie vyksta į Kiprą, tai rodo, kad pasitikėjimas Kipro ekonomika atsinaujino. Vyriausybė dirbo laikydamasi programos, ir kapitalo kontrolės priemonės pamažu atšaukiamos“, - pridūrė jis.