Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (14)
Rusija skundžiasi Šaltojo karo nusistatymais derybose dėl ES vizų
AP/Scanpix

Rusija skundžiasi Šaltojo karo nusistatymais derybose dėl ES vizų

Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Vladimiras Čizovas apkaltino kai kurias ES šalis nares, kad šios vadovaujasi Šaltojo karo nusistatymais, dėl ko stebimas nedidelis progresas, tariantis dėl vizų panaikinimo.

Kaip rašo „EUobserver“, V. Čizovas teigia, kad derybos dėl leidimo valstybės tarnautojams iš Rusijos (tarnybinių pasų turėtojams) atvykti į ES be vizos ir toliau vyksta.

Jo teigimu, Rusija sutiko apriboti tokių asmenų sąrašą tik tais, kurie turi pasus su elektronine apsauga.

V. Čizovo teigimu, Rusijos valstybės tarnautojai, apie kuriuos kalbama, - tai asmenys, „dalyvaujantys Rusijos ir ES santykių vystymosi procese.“

V. Čizovas teigia, kad Rusija jau yra sutarusi dėl bevizio režimo su Bulgarija, Kipru, Vengrija, Rumunija ir Slovakija.

„Neužfiksuota jokių piktnaudžiavimo šios sutarties sąlygomis atvejų“, - pridūrė jis.

V. Čizovo nepavyko užmaskuoti užuominų dėl buvusių Sovietų Sąjungos respublikų, dabar tapusių ES narėmis, prieštaravimų, pasirodžiusių prieš gruodžio mėn. įvyksiantį ES ir Rusijos viršūnių susitikimą.
Du kartus per metus vykstantys susitikimai pastaraisiais metais nedavė konkrečių rezultatų.

Rusija turi keletą kozirių, kuriuos gali panaudoti. Ji galėtų uždėti didesnius muitų tarifus iš ES importuojamiems automobiliams ar vėl imti reikalauti pateikti ES oro linijų keleivių duomenų įrašus.
Tačiau netgi jei Rusiją palaikančios ES valstybės narės pasieks savo, Europos Parlamentas (EP) gali sukliudyti šiems ketinimams.
Dėl bet kokio keliavimo susitarimo tarp ES ir Rusijos, turi vykti EP narių plenarinis balsavimas.

Tačiau didelis ES narių skaičius linkęs nesuteikti Rusijos valstybės tarnautojams, siejamiems su Rusijos demaskuotojo Sergejaus Magnitskio nužudymu, jokių vizų gavimo palengvinimų.

V. Čizovas atkreipė dėmesį, kad ES valstybės kol kas ignoravo EP narių raginimus drausti įvažiavimą į ES taip vadinamo „Magnitskio sąrašo“ pagrindu.

Jo teigimu, siekiama „susidaryti išankstinę nuomonę be jokio noro įvertinti situaciją nešališkai, teisėtumo atžvilgiu.“

„Mus tenkina tai, kad mūsų partneriams ES pakanka būtinos išminties tam, kad nebūtų painiojami nesupainiojami dalykai“, - pridūrė V. Čizovas.

Tačiau kritikų nuomone, pačios Rusijos nusižengimas teisėtumui – prastų santykių esmė.

Buvęs Rusijos valstybės tarnautojas iš šio sąrašo, Pavelas Karpovas, dažnas ES miestų (Milano, Romos, Vienos) lankytojas, neseniai pralaimėjo bylą dėl šmeižto prieš Ermitažo muziejų D. Britanijos teisme po to, kai teisėjas pasakė, kad ši byla primena „kaltinimus, mestus Britanijos teisiniam procesui.“

Rusijos mėginimas priklijuoti Ermitažo vadovui Billui Browderiui nusikaltėlio etiketę liepos mėn. taip pat buvo atmestas tarptautinės teisėsaugos institucijos „Interpol“.

Šios institucijos teigimu, Kremliaus užklausa buvo atmesta, nes „ji buvo akivaizdžiai politinė“.

Keblumai B. Browderio atveju nesustabdė Rusijos nuo „Interpol“ panaudojimo prieš kitą savo priešą – Estijos politiką Eeeriką Krossą.
Spalio 22 d. „Interpol“ paskelbė tarptautinę E. Krosso paiešką dėl „piratavimo organizavimo“.

E. Krossas – buvęs žvalgybos tarnybos vadovas, padėjęs Estijai prisijungti prie NATO bei pagelbėjęs Gruzijai kovoti su Rusijos kibernetinėmis atakomis per 2008 m. karą. Šiuo metu jis dalyvauja Talino mero rinkimuose.

„Interpol“ atsisakė komentuoti šį sprendimą.

Pats E. Krossas jau anksčiau teigė, kad idėja, jog jis suorganizavo Rusijos laivo užgrobimą Arkties vandenyne 2009 m., yra idiotiška.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA