Remiantis turimomis žiniomis, Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaras išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame išreikštas Graikijos noras sumažinti Rusijos monopolininko „Gazprom“ tiekiamų gamtinių dujų kainą atsižvelgiant į „Gazprom“ daromas nuolaidas kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms.

Graikų premjeras taip pat pažymėjo, kad dujų kaina daro didelį poveikį Graikijos ekonomikos konkurencingumui bei yra gyvybiškai svarbi A. Samaro vadovaujamai vyriausybei.

Tačiau vienas iš Maskvoje įsikūrusios „Macro Advisory“ bendrovės savininkų Chrisas Weaferis pasakė „New Europe“ rugpjūčio 13 d., kad nei „Gazprom“, nei Kremlius nepasižymi noru dalinti labdarą, todėl jis įsitikinęs, kad į Graikijos prašymą bus mandagiai, tačiau tvirtai atsakyta neigiamai.

Ch. Weaferis pastebėjo, kad bet kokios kalbos priklauso nuo to, ką Graikija siūlys mainais: „Rusijos sprendimas derėtis ar nesiderėti priklausys nuo to, kokias „dovanas“ graikai gali pasiūlyti.“

„Patirtis rodo, kad Kremlius pasiruošęs peržiūrėti dujų kainą, pavyzdžiui, Ukrainai ar Baltarusijai tik todėl, kad šios šalys turi ką pasiūlyti mainais. Paprastai Rusiją labiausiai domina energetikos infrastruktūros akcinis kapitalas – dujotiekiai ir terminalai“, - teigė Ch. Weaferis. Buvo tikėtasi, kad „Gazprom“ priims Graikijos gamtinių dujų įmonės „DEPA“ siūlomą kainą birželį, tačiau paskutinę minutę sandoris neįvyko.

„Akivaizdžiu „Gazprom“ ir Kremliaus interesu šiuo atveju gali būti dalis Adrijos dujotiekio (TAP) akcinio kapitalo. Jei Graikija pasiruošusi pasidalinti šiuo akcijų paketu, tada ji gaus pigesnių dujų iš Rusijos. Graikijai atsisakius pasiūlyti dalį Adrijos dujotiekio (TAP) akcijų, sunku įsivaizduoti, kad Rusija sutiks suteikti nuolaidą dujoms“, - teigė Ch. Weaferis.

Dabartinė dujų sutartis tarp Graikijos ir „Gazprom“ galioja iki 2016 m.