V. Čizovas pasmerkė Vakarų bloko politiką dėl Ukrainos bei kitų šalių, kurias apima taip vadinama Rytų partnerystės iniciatyva, - Moldovos, Baltarusijos, Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano.

Nesėkminga ES politika

Kaip „Euractiv“ teigė V. Čizovas, įvyko jau trys Rytų partnerystės viršūnių susitikimai, tačiau jie „buvo vos pastebėti plačiosios visuomenės, nebent atskirų valstybių, kas davė mažai naudos.“

Iš šešių Rytų partnerystės šalių iš esmės šiuo metu liko tik trys. Kaip pripažino V. Čizovas, Ukraina, Moldova ir Gruzija vis dar laikosi ES krypties. Tačiau Armėnija jau „pasirinko kitą kryptį“, Azerbaidžaną nuo pat pradžių tai nedomino, o Baltarusijai niekada nebuvo pasiūlyta ES Asociacijos sutarties perspektyva.

Iš tiesų Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas prieš mėnesį pranešė, kad Armėnija prisijungs prie Muitų sąjungos, o ES politikai patvirtino, kad tai reiškia šios šalies judėjimo ES keliu pabaigą.

Rusijos diplomato V. Čizovo teigimu, Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, įvyksiantis lapkričio 28 -29 d. Vilniuje, sulaukia didelio dėmesio, tačiau dėl klaidingos priežasties.

Šis susidomėjimas sukeltas ne Rytų partnerystės sėkmingumo ar to, kad ji „pareikalavo atskiros ES biudžeto eilutės“.

Šios susidomėjimo priežastis, kaip teigia V. Čizovas, - Ukrainos galimas Asociacijos bei Glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos (DCFTA) sutarčių su ES pasirašymas bei tai, kad Moldova ir Gruzija, kaip tikimasi, inicijuos panašius dokumentus.

Kaip teigia Rusijos diplomatas, jis perskaitė Ukrainos Asociacijos sutarties projektą, kuris buvo paviešintas, tačiau negali nieko pasakyti dėl Moldovos ir Gruzijos sutarčių, nes jos nėra paviešintos.

Tačiau, V. Čizovo nuomone, Ukrainą domino galimybė prisijungti prie Muitų sąjungos, kurioje jau yra Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas, bei kuri iki ateinančių metų pabaigos turėtų peraugti į Eurazijos sąjungą.

Nutekinta ES ir Ukrainos Asociacijos sutartis buvo paviešinta tinklaraštyje, tačiau Europos Komisija (EK) patvirtino, kad oficialiai ji dar nėra paviešinta.

Kaip teigia V. Čizovas, Laisvosios prekybos sutartis su ES netenkina Ukrainos interesų, nes jos produkcija neatitinka ES standartų, bei dėl to, kad Rusijai tektų apsisaugoti nuo neapmuitintų prekių iš ES srauto, pateksiančio į Rusiją, kas, diplomato teigimu, „būtų žalinga“ Maskvos interesams.

Tuo tarpu Rusija siūlo Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai pilnavertišką narystę Muitų ir Eurazijos sąjungose. „ES niekada nesiūlė Ukrainai ar kuriai kitai Rytų partnerystės valstybei pilnavertiškos narystės ar bent narystės perspektyvos“, - patikino V. Čizovas.

V. Čizovas atmetė teiginį, kad Rusija grasino Ukrainai ir Moldovai bei politiškai kliudė šių šalių eksportuojamoms prekėms į didžiąją kaimynę.

Jis taip pat pažymėjo, jog Kirgizija ir Tadžikistanas pateikė prašymus prisijungti prie Muitų sąjungos, o Gruzijos naujasis ministras pirmininkas Bidzinas Ivanishvilis išreiškė galimą alternatyvą prisijungti prie Rusijos remiamo projekto „ne šiandien, bet galbūt“.

B. Ivanišvilis interviu Europos laisvajam radijui praėjusį mėnesį pasakė, kad Gruzija siekia suartėjimo su ES, tačiau neatmeta galimybės prisijungti prie Eurazijos sąjungos.

„Mes bandome atverti visų akis į galimybes, kurias sutiekia prisijungimas prie Muitų sąjungos, bei pavojus, kuriuos kelia tam tikri Asociacijos sutarties su ES įsipareigojimai“ – teigė V. Čizovas.

Rusijos diplomatas taip pat pasakė, kad jei Kijevas pasirašys ES ir Ukrainos Asociacijos sutartį lapkričio mėn. Vilniuje, kitas Ukrainos parlamentas gali jos neratifikuoti.

„Esame įsitikinę, kad vieningas Ukrainos vyriausybės sprendimas pasirašyti Asociacijos sutartį galimai ne visiškai atspindi nuomonių skirtumus tarp Ukrainos gyventojų.“