Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (5)
Rusai skaičiuoja fašistus Ukrainos opozicijoje

Rusai skaičiuoja fašistus Ukrainos opozicijoje

Jei tikėti Maskva ir jos šalininkais, Ukrainos sprendimas atsisakyti judėjimo Europos link ir likti po Rusijos sparneliu bus naudingas ne tik Ukrainos ekonomikai, bet taip pat leis šaliai išvengti kraujo praliejimo. Kaip rašo „Le Nouvel Observateur“, reikalas tas, kad šie rusakalbiai rusofilai apibūdina Ukrainos opoziciją, kuri protestuoja prieš atsisakymą pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES), kaip fašistų ar netgi neonacių, pasiruošusių imtis bet kokių žiaurumų, irštvą.

Krizės Kijeve išvakarėse vienas iš pagrindinių Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjų Sergejus Glazjevas netgi pareiškė, kad Asociacijos sutarties su Briuseliu pasirašymo atveju rusakalbė Rytų Ukrainos dalis turtėtų teisę paskelbti nepriklausomybę, o Rusija galėtų tokį šio regiono žingsnį palaikyti. Kremlius jau ne pirmą kartą grasina Ukrainai. Griūvant Sovietų Sąjungai 1991-aisiais Rusijos viceprezidentas Aleksandras Ruckojus užsiminė apie kruvinos kovos tikimybę tuo atveju, jei Kijevas atitols nuo Maskvos.

Maskva ir rusofilai taiko baimę kaip priemonę stabdyti Ukrainos judėjimą Europos link. Vienas iš pagrindinių tikslų šioje kovoje – opozicijos, kuri vadinama fašistų susibūrimu, diskreditacija. Nors šie kaltinimai akivaizdžiai perdėti propagandos tikslais, negalima jų pavadinti nepagrįstais. Šie kaltinimai iš dalies nutaikyti prieš proeuropietiškai opozicijai priklausančią partiją „Laisvė“, kuri vadinama ultradešiniųjų, nacionalistų ar netgi ultranacionalistų partija.

Sunkus praeities bagažas

Per pastaruosius parlamentinius rinkimus 2012 m. spalio mėn., partija „Laisvė“, kuriai anksčiau pavykdavo surinkti vos 1 proc., gavo 10,5 proc. (2 mln.) rinkėjų balsų. Dėl to ši partija tapo ketvirtąja pagal svarbą politinė Ukrainos jėga ir gavo 37 iš 450 Aukščiausiosios Rados kėdžių. Partijai „Laisvė“ pavyko surinkti 30–40 proc. balsų agrariniame ir ukrainietiškai kalbančiame Vakarų Ukrainos regione, tuo tarpu rusiškai kalbančiame pramoniniame Rytų Ukrainos regione šiai partijai teko mažiau nei 1 proc. rinkėjų balsų. Šis kadaise buvęs mažytis antikomunistinis judėjimas tapo trečiąja Ukrainos opozicijos sudėtine dalimi po Julijos Tymošenko bloko (103 parlamentinės kėdės) ir liberaliosios partijos UDAR, kuriai vadovauja boksininkas Vitalijus Klyčko (40 parlamentinių kėdžių).

Valdžia kaltina partijos „Laisvė“ fašistus prievarta ir muštynių su policijos pajėgomis organizacija protesto akcijų Kijeve metu. Savo ruožtu, opozicija atsako, kad muštynių kaltininkai – valdžios nusamdyti provokatoriai. Bet kuriuo atveju, „Laisvės“ praeities bagažas sunkus: iki 2004 m. ši partija buvo žinoma Socialnacionalistinės Ukrainos partijos pavadinimu. Istorine prasme, šios partijos nariai save vertina kaip Ukrainos nacionalistų organizacijos ir Ukrainos sukilėlių armijos darbų tęsėjais. Ukrainos sukilėlių armija Antrojo pasaulinio karo metais aktyviai bendradarbiavo su naciais bei rengė susidorojimus su žydais Galicijoje (Vakarų Ukrainoje).

Vėliau dalis šių separatistų stojo į kovą su naciais ir praliejo kraują kovose. Kaip bebūtų, dabartinis partijos „Laisvė“ lyderis Olegas Tiagnibokas, visokeriopai neigiantis bet kokius kaltinimus dėl antisemitizmo, 2004 m. buvo pašalintas iš parlamentinės frakcijos dėl televizijos eteryje nuskambėjusių žodžių apie „moskolių žydų mafijos“ įsigalėjimą šalyje. Kaip pavyzdį jis pateikė Antrojo pasaulinio karo laikų Ukrainos sukilėlių judėjimo lyderį, kuris „kovojo su rusais, vokiečiais, žydais ir visais kitais priešais, norėjusiais atimti iš mūsų Ukrainos valstybę.“

Postfašizmas

Partija „Laisvė“ taip ir neatsisakė svastikos, kuri iki 2003 m. buvo šios partijos simboliu. Daugelis šios partijos narių – buvę pusiau sukarintos organizacijos „Ukrainos patriotai“ kovotojai. Ši organizacija visiškai atvirai laikosi nacistinių įsitikinimų ir ragina išvalyti šalį nuo žydų ir kitų mažumų. Šiuo metu tarp šių dviejų organizacijų nėra jokių oficialių sąsajų. Partijo „Laisvė“ taip pat yra pasižymėjusi homofobiškais, rasistiniais ir antisemitiškais pareiškimais.

Kaip bebūtų, dėl europiečių, amerikiečių ir sąjungininkų iš Ukrainos demokratų daromo spaudimo bei politinio realizmo, kadaise ekstremistine buvusi partija „Laisvė“ mėgina kurti tinkamesnį postfašistinį įvaizdį. Pirminė šios partijos ultranacionalistinė ideologija susikerta su proeuropietišku savęs pozicionavimu. Iš tiesų partijos „Laisvė“ sėkmė susijusi ne su rasistine ar rusofobiška retorika ar naująja peoeuropietiška pozicija, o visų pirma su sąžiningos partijos reputacija masinės šalį varginančios korupcijos kontekste.

Savo balsus už partiją „Laisvė“ visų pirma atiduoda protestuojantys, prieš sistemą nusistatę rinkėjai, vertinantys ją kaip paremtą įsitikinimais ir patriotizmu ir galinčią duoti atkirtį korumpuotiems banditams iš Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos ir įtakingiems oligarchams. Be to, partija „Laisvė“ išsiskiria ir „dujų princesės“ Julijos Tymošenko koalicijos fone, kuri sukaupė turtus iš abejotinų sandorių dėl rusiškų dujų ir šiandieną kali už pareigybinių įgaliojimų viršijimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA