Europarlamentarė iš Rumunijos Rovana Plumb pirmadienį parašė ES teisingumo komisarei Viviane Reding, prašydamą šią pasmerkti Rumunijos vyriausybės elgesį su žiniasklaida.
O praėjusią savaitę trijų svarbiausių EP frakcijų vadovai (Martinas Schultzas iš socialistų ir demokratų, Guyus Verhofstadtas iš liberalų ir Danielis Cohn-Benditas iš žaliųjų frakcijos) nusiuntė laišką abiejų Rumunijos parlamento rūmų pirmininkams.
Jie pareikalavo iš naujosios „Nacionalinės gynybos strategijos“ išbraukti paragrafą, kuriame žiniasklaida vadinama šalies „silpnybe“. Strategijos projekte teigiama, kad Rumunija nuolat patiria įvairias grėsmes, taip pat ir dėl žiniasklaidos kampanijų.
Naujoji doktrina buvo paskelbta prieš vasaros atostogas ir sukėlė audringą šalies žiniasklaidos pasipiktinimą, daugiausia nukreiptą prieš šalies prezidentą Traianą Basescu. T. Basescu vadovauja Rumunijos Aukščiausiajai gynybos tarybai, į kurią įeina ministras pirmininkas, vidaus reikalų ministras ir įvairių saugumo tarnybų vadovai.
Laiške trys europarlamentarai priminė Rumunijos parlamentui, kad valstybių narių priimami įstatymai negali pažeisti Europos Sąjungos vertybių ir teisinių normų. Jų teigimu, pavadinti žiniasklaidą šalies silpnybe yra „ne tik nedemokratiškas gestas, bet taip pat ES Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio, Europos Žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnio pažeidimas.“
Rumunijos žiniasklaida bijo, kad negrįžtų N. Ceauşescu laikai, kai spauda buvo visiškai kontroliuojama vyriausybės, o bet koks kritikos išreiškimas buvo laikomas bandymu sugriauti šalies pamatus. Žurnalistai nerimauja, kad naujoji strategija gali padrąsinti slaptąsias tarnybas darbuotis pernelyg uoliai.
Strategijoje, kurią dar turės tvirtinti šalies parlamentas, teigiama, kad prieš vyriausybę nukreiptos žiniasklaidos kampanijos yra tokia pat grėsmė šalies stabilumui kaip ir korupcija, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas.
Pastaruoju metu žiniasklaida aštriai kritikavo Rumunijos vyriausybę dėl taupymo priemonių. O šalies prezidentas, kurio rinkiminė kampanija sukėlė didžiulį spaudos pasipriešinimą, beveik nustojo bendradarbiauti su žiniasklaida, atsisako duoti interviu, o vykdamas į užsienio šalis nebeima kartu žurnalistų, kaip buvo daroma anksčiau.