Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Rumunai maitins Vokietijos pensininkus?

Rumunai maitins Vokietijos pensininkus?

Ketvirtadalis Rumunijos ir Bulgarijos piliečių, ieškančių darbo Vokietijoje, turi aukštąjį išsilavinimą, o tai stipriai viršija aukštąjį išsilavinimą turinčių vokiečių skaičių.

Šiuos duomenis paskelbęs Kelne įsikūręs Vokietijos ekonomikos tyrimų institutas paskatino visuomenę pradėti diskutuoti dėl į Vokietiją atvykstančių imigrantų iš daug skurdesnių Europos Sąjungos (ES) šalių narių, o dėmesio centre išlieka atvykstančių į Vokietiją teisė į socialines išmokas. Kaip rašo www.euroua.com, šių metų sausio 1 d. buvo panaikinti paskutiniai apribojimai Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams legaliai atvykti į Vokietiją bei ieškoti čia darbo.

Viena vertus, judėjimo laisvė ES kelia tradicines sėkmingesnių ES valstybių narių baimes dėl potencialaus socialinei sistemai tenkančios apkrovos padidėjimo. Kita vertus, tai reiškia didesnes įplaukas į šių valstybių biudžetus. Iškyla klausimas, ar naujai atvykstantys asmenys pajėgūs aprūpinti šių šalių įmones darbo jėga, apie kurios trūkumą taip dažnai kalba verslininkai ir lobistai, ar jie taps našta visuomenei, kuri bijo socialinio turizmo fenomeno?
Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto specialistų teigimu, šią situaciją reikėtų vertinti šiek tiek kitokiu kampu, atkreipiant dėmesį į atvykstančių kvalifikacijos klausimą. Šios organizacijos, kuri yra išlaikoma iš darbdavių lėšų ir skirta atstovauti jų interesus, sociologai yra paskaičiavę, kad asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą ir atvykstančių į Vokietiją iš Bulgarijos ir Rumunijos ieškoti darbo, skaičius yra gana didelis ir siekia 25 proc.

Bendras Vokietijoje gyvenančių užsieniečių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičius siekia tik 19 proc., tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių vokiečių skaičius siekia 29 proc., o tai reiškia, kad imigrantai iš Bulgarijos ir Rumunijos beveik nenusileidžia savo kvalifikacija vietos gyventojams. Ypatingai reikšmingą teigiamą impulsą inovacinėms Vokietijos įmonėms gali suteikti matematikos, informatikos ir gamtos mokslų srityje aukštąjį išsilavinimą turinčių darbo imigrantų srautas. Tokius vertingus aukštojo išsilavinimo diplomus turi 10 proc. atvykstančių į Vokietiją asmenų, tarp Bulgarijos ir Rumunijos piliečių šios srities atstovų yra 8 proc., tuo tarpu šiose srityje aukštąjį išsilavinimą turinčių vokiečių – 6 proc.

Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto tyrimo rezultatai dar kartą paliudija sudėtingos demografinės situacijos Vokietijoje neigiamo poveikio mažėjimą dėl atvykstančių imigrantų srauto. Nauji darbo jėgos resursai gali padidinti Vokietijos ekonominį potencialą, o tai, savo ruožtu, turės teigiamo poveikio valstybės ir atskirų komunų biudžetams.

Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto ekspertų paskaičiavimais, kurių pagrindu tapo tokių rodiklių vidurkiai kaip 67 m. pensinis amžius, 24 m. darbinės veiklos pradžia bei darbas nepilną darbo dieną, siekiantis 25 proc., 2030 m. Vokietijai visose srityse trūks 2,4 mln. darbuotojų, nepaisant kiekvienais metais į šią šalį atvykstančių 100 tūkst. darbo imigrantų.

Padidinus kiekvienais metais atvykstančių imigrantų skaičių iki 400 tūkst., vis tiek darbo rinkai trūktų apie 1 mln. specialistų. Tam, kad iki 2030 m. darbuotojų trūkumas neviršytų 1 mln., o atvykėlių skaičius neviršytų 100 tūkst. per metus, pensinis amžius turėtų siekti 69 m. Viso to galima būtų išvengti tiesiogine to žodžio prasme prisiviliojant kvalifikuotus specialistus iš užsienio: nepaisant darbo jėgos judėjimo laisvės apribojimų panaikinimo ES, Vokietija kol kas deda nepakankamai pastangų tam, kad prisiviliotų specialistus iš užsienio.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA