Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (5)
Romė Belgijoje: neleisiu, kad mano vaikai augtų taip, kaip augau aš
AP/Scanpix

Romė Belgijoje: neleisiu, kad mano vaikai augtų taip, kaip augau aš

Europos Sąjungoje (ES) su nauja jėga iškilo ginčas dėl to, ar atvykę romai pasiruošę potencialiai įsilieti į vietines bendruomenes. Atsakymo „Euronews“ korespondentė Odri Tile ieškojo Europos širdyje – Briuselyje. Pačioje skurdžiausioje Belgijos komunoje Sint Jost ten Nodė nusėda imigrantai iš įvairių šalių. Florinas Muntianu atstovauja čigonų, kilusių iš Rumunijos, interesus, nors savo pagrindiniu pašaukimu jis laiko vaikų auklėjimą.

Belgijos valstybė pastatė mokyklą romų mergaitėms ir berniukams, tikėdamasi, kad jie nuo mažų dienų priims vietinę kultūrą, išmoks laikytis šalies taisyklių ir įstatymų. „Tai labai gera ir linksma mokykla, - pasakoja mažoji Perla. – Aš noriu čia išmokti gerai skaityti ir kalbėti prancūziškai ir olandiškai“.

F. Muntianu suderina dėstymą šioje mokykloje su administraciniu darbu, sprendžia buitinius klausimus ir konfliktus. Jis – pagrindinė jungiamoji grandis tarp romų, kurių čia yra apie 1 300, ir vietine valdžia. Iš municipaliteto F. Muntianu gauna atlyginimą už žmonių, kurie save vadina romais, socialinę integraciją.

„Kiekviena tinkama proga aš sakau, kad kiekvieno klausimo sprendimui, susijusio su romais, reikia dirbti su romais. Į šią pradinę mokyklą kiekvienais metais įstoja apie dvidešimt romų vaikų, tačiau ją baigia ir tęsia mokslus kur kas mažesnis vaikų skaičius. Direktorius prisiminė vieną gabų mokinį: „Oktavianui buvo 12 metų, jis buvo neraštingas, negalėjo parašyti savo vardo. Atsimenu, kai berniukas pirmą kartą atsisėdo prie kompiuterio ir pamatė, kaip ekrane atsiranda raidės. Jam tai buvo stebuklas. Oktavianas iš karto įvaldė klaviatūrą. Tačiau neilgai trukus naujokas dingo.“

Perlos šeimai laikinai suteiktas gyvenamasis plotas. Jos tėvas kali, o motina – Marija Sava – nori likti Sint Jost ten Nodė ir suteikti savo keturiems vaikams gerą išsilavinimą, kurio ji pati negavo.

„Neleisiu, kad mano vaikai augtų taip, kaip augau aš“, - sako Marija. – Mano mama manęs neleido į mokyklą, todėl aš iki pat dabar nemoku skaityti ir nieko nežinau.“

SInt Jost ten Nodė komunoje atkurta visuomeninė tvarka. Tačiau kai romai atvyko čia prieš keletą metų, tarp jų ir kitų bendruomenių kildavo įvairūs konfliktai.

„Buvo smulkių vagysčių, dingdavo daiktai iš rankinių. Dėl to žmonės kaltindavo romus. Visa tai buvo nemalonu. Tačiau dabar, mūsų nuomone, situacija pakankamai rami“, - prisimena indų restorano savininkas ir lauko prekybininkų asociacijos vadovas Čadas Prem Kapuras.

F. Muntianu ragina savo tėvynainius įsigyventi į aplinką, perimti vietos gyvenimo būdą. Jis suvokia, kad kai kuriems romams sunku atsisakyti savo įprasto gyvenimo būdo.: „Yra atvejų, kai ima viršų tradicinis romų mąstymas ir įpročiai. Daugelis jų ir toliau prašinėja išmaldos gatvėse, aš ypač nepritariu, kad prašoma išmaldos kartu su vaikais. Pamatęs motiną, kuri tai daro, aš dažniausiai paprašau jos atvesti vaikus į mokyklą.“

Užmegzti kontaktą, iškovoti pasitikėjimą, įtikinti, kad būtina perimti europietiškąsias vertybes – tai nelengvo darbo su romais metodai Briuselio Sint Jost ten Nodė rajone. Kokie šio darbo vaisiai? Bent jau pinigų prašinėtojų čia nematyti, praneša Odri Tile.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA