Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
R.Juknevičienė: Lietuva nejaučia, kad lenkai trukdytų prisijungti prie ES Veimaro kovinės grupės

R.Juknevičienė: Lietuva nejaučia, kad lenkai trukdytų prisijungti prie ES Veimaro kovinės grupės

Europos Sąjungos (ES) trišalės Veimaro kovinės grupės, kurioje po Lenkijos vėliava norėtų dalyvauti ir Lietuva, steigimo procesas stringa dėl Prancūzijos neapsisprendimo, teigia Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Ministrė pabrėžė neturinti duomenų, kurie patvirtintų Lenkijos žiniasklaidoje keliamą versiją, kad Vilniaus dalyvavimo šiame kariniame projekte dėl nesprendžiamų dvišalių klausimų nebenori Varšuva.

R.Juknevičienė BNS sakė praėjusią savaitę Briuselyje NATO gynybos ministrų susitikimo metu šį klausimą aptarusi su Vokietijos gynybos ministru Karlu-Theodoru zu Guttenbergu.

Ministrė sakė, kad su Lenkijos kolega Bogdanu Klichu Briuselyje apie tai kalbėta nebuvo. Prieš vizitą ministerijos išplatintame pranešime spaudai buvo skelbiama, kad dvišaliame Lietuvos ir Lenkijos ministrų susitikime galimas Lietuvos dalyvavimas kovinėje grupėje bus aptartas.

"Vokietijos gynybos ministras sakė, kad šiuo klausimu nėra aiškaus prancūzų apsisprendimo", - kalbėjo R.Juknevičienė.

2006 metais buvo sutarta, kad trišalę Veimaro kovinę grupę 2013 metais turėtų sudaryti Prancūzija, Vokietija ir Lenkija, prie kurios kontingento norėtų prisijungti Lietuva.

Remdamasis diplomatiniais šaltiniais, Lenkijos dienraštis "Gazeta Wyborzca" šį savaitgalį paskelbė, kad siekdama "paspausti" Lietuvą dėl esą nesprendžiamų dvišalių problemų, Lenkija nebepalaiko Lietuvos prisijungimo prie Veimaro kovinės grupės. Laikraštis tuomet akcentavo pavardžių ir vietovardžių rašymo klausimus.

R.Juknevičienė tvirtino negirdėjusi, kad Lenkija nenorėtų Lietuvos prisijungimo dėl dvišalių reikalų.

"Lenkijos gynybos ministras niekada tiesiogiai neminėjo šių problemų. Mūsų dvišalis karinis bendradarbiavimas yra labai geras, visuomet stengėmės nekreipti dėmesio į kitus šalutinius dalykus", - aiškino ministrė.

Ji sakė Briuselyje trumpai pasikalbėjusi su B.Klichu, bet Veimaro kovinės grupės klausimas esą nebuvo aptartas, kadangi šiuo klausimu yra vokiečių ir prancūzų tarpusavio neaiškumų.

ES kovines grupes sudaro 1,5-2 tūkst. karių iš įvairių šalių, kurie budi šešių mėnesių rotacijose ir yra pasirengę būti dislokuoti krizių zonose, padėti Jungtinėms Tautoms spręsti konfliktus bei teikti humanitarinę pagalbą.

Lenkijos politikai ne kartą yra raginę Lietuvą įteisinti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis, leidžiant dokumentuose rašyti raidę w, kuri populiari lenkų kalboje, bet kurios nėra lietuvių kalbos abėcėlėje. Vilniaus krašte kompaktiškai gyvenanti ir Varšuvos palaikoma gausi lenkų tautinė mažuma taip pat nori, kad jų gyvenvietėse vietovardžiai būtų rašomi dviem kalbomis, nors to neleidžia Lietuvos teisė.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA