Vokietijos tremtinių lygos pirmininkė Erika Steinbach negailėjo pagyrų Bavarijos ir Heseno regionams dėl neseniai paskelbtos Vokietijos tremtinių paminėjimo dienos bei pakartotinai išreiškė savo norą, kad būtų paskelbta valstybinė paminėjimo diena. Taip pat ji kalbėjo apie progresą, juntamą kovoje dėl kompensacijų iškeldintiems vokiečiams skyrimo. Kaip rašo „German Foreign Policy“, E. Steinbach pateikė Rumunijos ir Serbijos pavyzdžius, nes šios šalys įtraukė Vokietijos tremtinius į turto sugrąžinimo programą. Kalbėdama apie Lenkiją ir Čekiją, E. Steinbach paaiškino, kad tik absoliuti šalių mažuma vis dar bando išvengti savo istorinės atsakomybės dėl Vokiečių ištrėmimo.
Potsdamo neteisybė
A. Baringas ir E. Steinbach per kasmetinę Vokietijos tremtinių lygos rengiamą Tėvynės dienos ceremoniją, kuri įvyko gruodžio 15 d. Tarptautiniame kongresų centre Berlyne, pareiškė, kad Tėvynės diena susijusi su Vokietijos tremtinių chartijos pasirašymu 1950 m. rugpjūčio 5 d. Ši chartija skelbia, kad iškeldinti vokiečiai – tai žmonės, kurie tuo metu nukentėjo labiausiai, bei iškelia teisę į tėvynę, kuri iki tol nebuvo žinoma tarptautinėje teisėje. Nuo tada ši teisė priešpastatoma Potsdamo sutarties sąlygoms dėl vokiečių iškeldinimo. Chartijos paskelbimo laikas neatsitiktinai sutapo su penktosiomis Potsdamo sutarties pasirašymo metinėmis bei tapo protestu prieš šios sutarties sąlygas. Palaikant šią tradiciją minima Tėvynės diena, o tai kiekvienais metais primena, kad priverstinis žmonių iškeldinimas buvo neteisėtas.
Didžiulis nusižengimas tarptautinei teisei
E. Steinbach ypatingai daug liaupsių skyrė tam faktui, kad Bavarijos ir Heseno regionai neseniai pranešė, jog antrasis rugsėjo mėn. sekmadienis nuo šio taps oficialia pabėgėlių, tremtinių ir deportuotųjų paminėjimo diena. Taip pat E. Steinbach išreiškė norą, kad ši diena būtų minima visoje šalyje. Atsakydama į siūlymą, kad Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinė pabėgėlių diena (liepos 20-oji) būtų pervadinta į Tremtinių dieną, E. Steinbach pareiškė, kad būtina atskira paminėjimo diena: „Nacionalinė Vokietijos tremtinių diena aiškiai parodytų, kad didžiausias etninės grupės ištrėmimas buvo ne tik bausmė už nacistinį režimą, tačiau taip pat ir didžiulė neteisybė bei tarptautinės teisės pažeidimas, už kurį Rytų ir Pietryčių Europoje gyvenantiems vokiečiams turėtų būti kompensuota.“
Vengrijos pavyzdys
Savo kalboje E. Steinbach išreiškė palaikymą Rumunijai ir Serbijai, kurios įtraukė iškeldintus vokiečius į turto sugrąžinimo programą. Dar prieš šio sprendimo priėmimą, Bukareštas ir Belgradas pripažino, kad Transilvanijos saksai ir Dunojaus švabai yra nuoseklūs ir priimtini derybų dalyviai. Todėl šios šalys pasekė vengrų pavyzdžiu, kurie dar 1992 m. skyrė Vengrijos vokiečiams kompensacijas. Vengrija galėtų tapti pavyzdžiu ir kitoms šalims: 1995 m. ši valstybė atsiprašė už ištrėmimą, 2006 m. pastatė paminklą tremtiniams Budapešte, o 2007 m. Vengrijos parlamente buvo surengta konferencija vokiečių ištrėmimui paminėti. „Verta paminėti, kad Vengrija išsiskiria iš kitų ES valstybių tuo, kad vykdo pavyzdinę politiką mažumų atžvilgiu“, - patikino E. Steinbach.
Pirmasis žingsnis
E. Steinbach išreiškė pagarbą atsistatydinusiam Čekijos ministrui pirmininkui Piotrui Nečui. P. Nečas lankėsi Bavarijos sostinėje Miunchene šių metų vasario mėn. bei kalbėjo Bavarijos parlamente, kur jis pažymėjo, jog apgailestauja dėl nekaltų žmonių, kurie stipriai nukentėjo dėl ištrėmimo bei priverstinio vokiečių iškeldinimo iš Čekoslovakijos pokario metais. E. Steinbach pareiškė, kad P. Nečas žengė svarbų žingsnį bendros geros ateities tink, tačiau Čekijos vyriausybė privalo tęsti darbus šia linkme. Vokietijos tremtinių lyga taip pat kaip ir Vokietijos vyriausybė laikosi nuomonės, jog Praha pagaliau turėtų pripažinti, kad Benešo dekretai, įtvirtinę Potsdamo sutarčių iškeldinimo sąlygas, buvo neteisėti. Tai galėtų padėti pradėti derybas Čekijoje dėl žalos atlyginimo.
Liko tik mažuma
E. Steinbach Europoje vykstančių procesų apžvalga buvo netikėtai teigiama. „Džiaugiuosi galėdama pasakyti, kad tik absoliuti mažuma šalių vis dar siekia išvengti istorinės atsakomybės dėl vokiečių ištrėmimo. Oficiali dauguma šalių, kurioms šis klausimas aktualus, rodo užuojautą bei vysto glaudžius santykius tarp vyriausybės ir nevyriausybinių organizacijų, o tai, E. Steinbach nuomone, reiškia teigiamus pokyčius.
Psichologinės sveikatos pablogėjimas
Gerai žinomo istoriko ir publicisto A. Baringo kalba sekė iš karto po E. Steinbach pasisakymo. 81-erių A. Baringas kalbėjo apie kolektyvinį psichologinės Vokietijos visuomenės sveikatos pablogėjimą, pasireiškiantį liūdnos netekties suvokimu dėl rytinių buvusios Vokietijos imperijos regionų atsiskyrimo po Antrojo pasaulinio karo, kuris įvertintas kaip susitraukimo procesas. Vokiečiai visada, išskyrus dvylika Hitlerio valdymo metų, buvo ypatingai draugiški ir linkę bendradarbiauti žmonės. Meluoja tie, kas teigia, jog jie žinojo apie nacių planus žudyti Europos žydus. Ši melagystė bet kuriuo atveju prisideda prie istorinės vokiečių amnezijos.
Vokietija, Vokietija aukščiau už viską
A. Baringo nuomone, vokiečiai gali būti vertinami kaip reikšmingiausi Europos gyventojai. Tai, jog jie atsisako pripažinti šį faktą, tampa paaiškinimu, kodėl dainuojamas tik trečiasis nacionalinio himno posmas. A. Baringas prognozuoja, kad netolimoje ateityje pirmasis posmas, prasidedantis žodžiais „Vokietija, Vokietija aukščiau už viską“ ir vėl bus dainuojamas. Šios išsakytos istoriko mintys buvo pasitiktos aplodismentais.