Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (146)
Reikia euro: išgyventi su litu – neįgyvendinama svajonė

Reikia euro: išgyventi su litu – neįgyvendinama svajonė

LCC tarptautiniame universitete organizuotuose debatuose dalyvavę kandidatai į Europos Parlamentą – Laima Andrikienė, Petras Auštrevičius ir Gediminas Kirkilas – aptarė aktualiausias Lietuvą ir Europos Sąjungą siejančias grandis.

Pasak kandidatų, lietuviai neturėtų baimintis dėl tautinės tapatybės ir valiutos praradimo, tačiau daugiau dėmesio privalo skirti apsaugai nuo grėsmės iš Rusijos ir vidaus įstatymams, kurie kalti dėl visuomenės susiskaldymą sukėlusio žemės pardavimo užsieniečiams klausimo ir menkstančio pasitikėjimo politika.

Išstojimas iš ES būtų klaida

„Viena Lietuva nėra pajėgi išgyventi globalioje konkurencijoje. ES mums yra tarsi namai, į kuriuos turime patys investuoti, jais rūpintis, tačiau atgal gauname saugumą, paramą ir gerovę. Mes vis dar esame ta šalis, kuri daugiau iš ES gauna, nei kad pati atiduoda. Turime tai išnaudoti“, - tikino L. Andrikienė, paklausta, ką mano apie pasigirstančias mintis išstoti iš Europos Sąjungos.

Jai antrino ir P. Auštrevičius, kurio teigimu, narystė ES suteikia Lietuvai teisę prie bendro stalo sėsti ir diskutuoti su šalimis, kurios iki tol atrodė nepasiekiami pavyzdžiai.

„ES grasinti neapsimoka. Kiekvienas norintis tai daryti, turi žinoti, prieš ką užsimojo. Mums suteikiamos ne tik privilegijos, bet ir saugumo jausmas. Nebeesame vieni, esame bendra jėga“, - patikino P. Auštrevičius.

Tuo tarpu G. Kirkilas kaip pagrindinį ES teigiamą privalumą įvardijo saugumą, kurio dėka dabar Lietuva neturi bijoti atsidurti Krymo vietoje.

„Šių įvykių šešėlyje gauname saugumo garantijas, papildomas finansų galimybes bei atviras sienas. Be to, turime teisę patys spręsti diskutuotinus klausimus, o ne būti tais, kuriems tik sudiktuojama, ką daryti. ES stengiasi nepriimti sprendimų, su kuriais nesutinka viena ar kita šalis, tad turime tarptautinį žodį ir į jį yra atsižvelgiama. Tai suteikia mums užnugarį ir iki šiol nesuprantu, kodėl kalbama apie išstojimą iš šios Sąjungos. Priešingai, tokius dalykus kaip kalba, tautiškumas, unikalumas, ES dėka mes galime išsaugoti. Anglų kalbos įsigalėjimas vyksta dėl globalizacijos ir kompiuterio, o ne dėl ES. Prieš 6 metus buvo papildomai apmokestinta žiniasklaida ir leidyba, to ES nereikalavo. Tad jei norime, kad mūsų vaikai skaitytų ir kalbėtų lietuviškai, patys tam neužkirskime kelio, - savo nuomonę apie ES privalumus dėstė G. Kirkilas.

Bijo ne anglų kalbos įsigalėjimo, o rusifikacijos

Su juo buvo linkusi sutikti ir L. Andrikienė. Politikės teigimu, nereikia bijoti, kad ES atims galimybę žmonėms bendrauti gimtąją kalba ir ateityje ši kalba bus naudojama tik buityje.

„Lietuvių kalba išliks tol, kol bus lietuvių. Ši žemė gali būti apgyvendinta, tačiau žmonės nebūtinai kalbės lietuviškai. Be to, man neatrodo, kad anglų kalba lenkia lietuvių kalbą. Kur kas didesnę grėsmę aš įžvelgiu kalbėdama apie rusų kalbą. Jaunimas keikiasi rusiškai, klauso rusiškos muzikos. Mane žeidžia tai, ką aš girdžiu vaikščiodama Palangos J. Basanavičiaus gatvėje. Šia prasme tikrai dar esame postsovietinė erdvė, ką išgyvendinti ir gali padėti ES“, - patikino L. Andrikienė.

P. Auštrevičiaus teigimu, visų pirmą lietuvių kalbą ir tautiškumą reikia saugoti ir gelbėti nuo pačių lietuvių, o ne nuo ES piliečių.

„Grėsmė iš rytų yra didesnė nei iš vakarų. Rusifikuotas mąstymas yra didesnė grėsmė nei netaisyklinga lietuvių kalba. Dabartinis jaunimas išvyksta į užsienio šalis ir daugelis tai vadina praradimu. Tačiau jie grįžta ir grįžta kitokie. Grįžę lietuviai pamato savo išskirtinumą, drąsiai kalba lietuviškai, pasitiki savimi. Negalima galvoti, kad visi aplinkui mus yra tik priešai“, - įsitikinęs P. Auštrevičius.

Referendumą dėl žemės pardavimo vadina klasta ir nesusipratimu

Kalbėdamas apie žemės pardavimą užsieniečiams P. Auštrevičius pabrėžė, kad yra ne už tai, o prieš ES piliečių diskriminavimą. Tad jis siūlo įgyvendinti tam tikras „protingas apsaugas“, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama, o tuomet leisti užsieniečiams investuoti Lietuvoje ir įleisti čia šaknis.

„Niekas negali pasakyti, kiek šiandien žemės yra parduota užsieniečiams. Taip, ją parduoti yra draudžiama, tačiau tuo yra spekuliuojama. Be to, mes nežinome, kokios šalies piliečiai yra įsigiję mūsų žemę. Galiu peikti visas partijas ir Seimą, kad iki šiol nėra priimtas įstatymas, kuriame būtų saugikliai nuo šešėlinių pardavimų. Kitas klausimas, referendumo sąžiningumas. Jei leisime įvykti tam, kad pasiūlymai būtų svarstomi ir priimami surinkus vos 100 tūkst. parašų, turėsime tokią pat situaciją, kokią turi Ukraina. Dabar ten viskas sprendžiama referendumu ir opozicinės jėgos iš svetur daro viską, kad surinktų tuos parašus, kurių reikia. Jei mes nusileisime, atversime Pandoros skrynią“, - atviravo L. Andrikienė.

Pasak jos, tokie referendumai skaldo valstybę ir didina nepasitikėjimą vieni kitais.

„Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Zigmantą Balčytį, kuris radęs įstatymų spragą ir nesuprasdamas savo sprendimų svarbos, siekia ir Europos Parlamento nario, ir Lietuvos Prezidento posto. Tai mažų mažiausiai pasityčiojimas iš Lietuvos ir jos piliečių, kuris tikrai nesuteikia garbės“, - patikino L. Andrikienė, paklausta apie tai, ką mano apie Z. Balčyčio norą užsėsti dvi kėdes.

Tuo tarpu G. Kirkilas įvardijo skaičius. Jo teigimu, šiuo metu žemės Lietuvoje yra įsigijęs apie 1000 užsienio šalies piliečių. Jis tikina nesuprantąs, kam iš viso šiam klausimui aptarti rengiamas referendumas ir kodėl iki šiol tyli už žemės ūkį atsakingos ministerijos.

„Kiekvienas Lietuvoje savo įmonę turintis verslininkas yra suinteresuotas įsigyti žemę, ant kurio ji stovi. Tai garantuoja užtikrintumą jam ir užtikrintumą Lietuvai, kad pas mus pasiliks investuotojai. Nematau tame grėsmės. Tuo labiau, kad šimtai lietuvių yra įsigiję žemę užsienyje ir niekas jų iš ten nevaro. Kodėl tuomet taikome dvigubus standartus?, - retoriškai klausė G. Kirkilas, - Be to, rezultatai ir parašai buvo surinkti beveik neteisėtai, netgi, galėčiau teigti, sukčiaujant. Man yra tekę girdėti, kad ūkininkai pasirašė už žemės pardavimą, nes jiems buvo žadamos išmokos, kurių kaip tik sumažėtų, jei toks įstatymas būtų priimtas. Dar iškyla klausimas, ar mums nereikėtų grąžinti tų 2,7 milijardų litų, kurie buvo suteikti. Šiuo klausimu buvo plačiai diskutuojama ir Estijoje, tačiau įgyvendinus šią direktyvą niekas ten neturi šokinėti nuo plotelio iki plotelio. Viskas buvo padaryta civilizuotai ir pagrįstai, todėl tikrai neturime bijoti parduoti žemę Lietuvoje. Žinoma, reikia apibrėžti sąlygas, tačiau rengti referendumus? Gal tiesiog užtektų peticijos ar tam tikrų įgaliojimų, tačiau už tai atsakingos institucijos tyli.“

Gyventi su lietuviška valiuta – nepasiekiama svajonė

Visi kandidatai prisistatė kaip euro šalininkai ir net neleido sau sudvejoti tuo, kokia reikalinga yra nauja valiuta Lietuvoje.

Pasak G. Kirkilo, mes jau seniai de facto turime eurą, kadangi litas yra prie jo pririštas. Tad jokių argumentų išsaugoti litą, apart sentimentų, nėra.

„Per metus bankai dėl euro ir lito santykių uždirba pusę milijardo litų. Jie galėtų atsidurti žmonių kišenėse. Tikrai nėra jokių ekonominių ar kitų motyvų neįsivesti euro. Dabar tam susiklosčiusi tinkama situacija, yra proga ir tai naudinga visais aspektais“, - patikino G. Kirkilas.

Tuo tarpu P. Auštrevičius pabrėžė tai, kad į euro zoną bet ko nekviečia ir patikino, kad ši valiuta gali išspręsti fiskalinio deficito ir vis didėjančios Lietuvos skolos problemas.

„Neidealizuoju euro – tai nėra panacėja ar vaistas nuo visų ligų. Tačiau šiuo metu nieko geresnio neturime. Išgyventi su litu yra neįgyvendinama svajonė. Visi finansiniai sprendimai dabar priimami euro zonoje ir mes šioje vietoje liekame už durų. Norėdami pakeisti šią situaciją, turime įsivesti eurą“, - skatino L. Adrikienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA