Ar mes referendumu uždraudę žemę pirkti užsieniačiams išspjausime save iš ES ar apsaugosime savo teritorijos vientisuma? „Europos klubas“ laidoje kalbino europarlamentarą Vytautą Landsbergį, buvusį vyriausiąjį derybiininką del stojimo į ES Seimo narį Petrą Auštrevičių, vieną iš žemės referendumo iniciatorių Julių Panką ir žurnalistą Marių Jokūbaitį.

Europoje kyla radikalios jėgos

Radikalios politinės jėgos šiais metais gali užimti nemažai vietų Europos Parlamente. Tačiau ne vien tai kelia nerimą. Per Europą ritasi referendumų banga, skatinama tų pačių radikaliai nusiteikusių politikų. Nors Šveicarija ir ne ES šalis, tačiau glaudžiai susijusi su Bendrija per įvairias programas. Kai referendumas pastatė naują sieną atvykėliams iš kitų šalių, tai neliko nepastebėta ES. Todėl atsako ilgai laukti nereikėjo – Briuselis kol kas nutraukė kai kurias programas Šveicarijoje, pavyzdžiui, studentų mainų „Erasmus“, mokslininkų „Horizon“.

Škotijoje liko aštuoni mėnesiai iki referendumo, kuriame gyventojai pasisakys, nori jie būti Didžiosios Britanijos sudėtyje ar ne. Teigiamu atveju Londonas grasina nepalikti škotams svaro, užsimena ir apie ekonominius iššūkius, o atskirai stoti į ES vėl bus sudėtinga.

Lietuvoje referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo jau surinko reikiamą skaičių parašų.

Didžiojoje Britanijoje gyvenantis žurnalistas Marius Jokūbaitis, sekęs referendumų bangą, pastebėjo, kad jie tampa pavojingu instrumentu, galinčiu valstybei užtraukti nemalonumų. Bulgarai taip pat buvo sumanę drausti žemės pardavimą užsieniečiams, bet šiuo atveju pakako Briuselio pagrūmojimo, ir sprendimas buvo pripažintas antikonstituciniu. Sudėtinga situacija matyti ir Škotijoje, kur niekas nebežino, ar ten išliks euras ir ar valstybė tebeliks ES.

„Atsakas Šveicarijai buvo greitas – mokslinės ir mainų programos sustabdytos“, - pasakojo M.Jokūbaitis, kuris mano, kad su žemės pardavimo referendumu Lietuvoje bus panašiai kaip Bulgarijoje – sprendimas neparduoti taip ir neįsigalios.

Tačiau rengti referendumų niekas nedraudžia, ir tauta iš tiesų gali nuspręsti, į kur eis – į Baltarusijos tipo valstybę ar normalią vakarietišką. Kalbant apie užsieniečių antplūdį, pasak žurnalisto M.Jokūbaičio, pavyzdžių galima paieškoti netoli. Estija nesiekė pereinamo laikotarpio ir žemę pardavinėja užsieniečiams jau keleri metai. „Nors pašonėje gyvena turtingi skandinavai, kurie galėtų sau leisti įsigyti dešimis hektarų žemės, tačiau antplūdžio nepastebėta. Žemę pirko su Estija susiję Skandinavijos šalių gyventojai, o iš viso jie valdo kiek daugiau nei vieną procentą žemės Estijoje“, - pasakojo M.Jokūbaitis.

Žemės nėra per daug

Žemės pardavimas užsieniečiams pažeidžia Lietuvos teritorijos vientisumą, sako referendumo šalininkai. Jie mano, kad užsieniečiai gali supirkti daug žemės Lietuvoje, kur yra daug pigiau nei Vakaruose. Vienas iš referendumo iniciatorių Julius Panka, paklaustas, ar domėjosi kaip yra kitose šalyse, sakė, kad jam neteko matyti valstybės, kuriose nebūtų nustatyta saugiklių žemės pardavimui užsieniečiams.

„Jei ne referendumo parašai, Lietuvos politikai nebūtų atlikę namų darbų, nebūtų sudėta jokių saugiklių“, -- įsitikinęs jis. Ir siūlo priimti tokius pat griežtus saugiklius kaip yra kitose šalyse. „Jie tokius saugiklius sudėjo, kad užsieniečiai negalėtų lygiaverčiai konkuruoti su vietiniais. Nes tai valstybės teritorija“, - „Europos klubui“ sakė J.Panka.

Skaityti toliau bei klausyti visą „Europos klubo“ laidą su europarlamentaru V. Landsbergiu, J.Panka, P.Auštrevičiumi ir M.Jokūbaičiu galite paspaudę šią nuorodą.