"Tai ypatingai pavojinga. Tai 1931-ieji, mes grįžtame į 1930-uosius, į Didžiąją depresiją, kuri baigėsi karine diktatūra“, - „EuObserver“ teigė Europos profesinių sąjungų kongresų generalinis sekretorius.
„Aš netvirtinu, kad mes jau atsidūrėme (tokioje padėtyje), tačiau tai gali būti labai rimta, ne tik ekonomiškai, bet ir politiškai taip pat“, - sakė J. Monksas. Anot jo, J. M. Barroso turi panašių nuogąstavimų, tačiau dėl
visiškai skirtingų priežasčių – EK vadovas tiki, kad taupymo priemonės kaip tik apsaugos nuo grįžimo į blogiausius laikus.
„Praėjusį savaitgalį aš kalbėjau su J. Barroso apie tai, kas gali būti padaryta dėl Graikijos, Ispanijos, Portugalijos ir kitų valstybių, tačiau jo atsakas buvo stačiokiškas: „Jei šios šalys nepasirūpins taupymo priemonės, jų kaip demokratijų tiesiog neliks. Jos neturi pasirinkimo“ - taip per susitikimą neva kalbėjo J. M. Barroso.
Anot J. Monkso, EK vadovas J. M. Barroso „labai, labai susirūpinęs. Jis mus šokiravo savo apokaliptine vizija, kad demokratija Europoje gali žlugti dėl didžiulio valstybių įsiskolinimo“.
Per praėjusias savaites dauguma šalių paskelbė apie taupymo planus. Ispanija ketina sutaupyti 13 mlrd. eurų, Graikija – 24 mlrd. eurų, tiek pat ir Italija, Vokietija – 80, Didžioji Britanija – pradžiai 7,5 mlrd. eurų, tačiau netrukus laukiama dar didesnio taupymo paketo. Prancūzija biudžetą mažina 45 mlrd. eurų, Nyderlanduose laimėję liberalai ketina išlaidas karpyti taip pat 45 mrld. eurų.
Airija praėjusiais metais paskelbė apie 4 mlrd. eurų vertės taupymo paketą, Portugalija – dvigubai mažesnį, tačiau Lisabona ketina privatizuoti 17 valstybinių įmonių. Estija taupydama išlaidas sumažino 10 proc. BVP, kas lėmė 14 proc. ekonomikos kritimą, o nedarbas išaugo iki 19,8 proc., Latvijoje ūkis traukėsi 18 proc., o nedarbas išaugo iki 22 proc.