Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
Vladimiras Putinas ir Francois Hollande'as

Problemos su Rusija: kaip jas spendžia Prancūzija? (I)

Nuo diplomatinio triumfo dėl Sirijos iki „Greenpeace“ aktyvistų įkalinimo, neseniai atgautas Kremliaus pasitikėjimas savimi tiek glumina, tiek ir kelia Europai susirūpinimą. Ar Europos Sąjunga (ES) turėtų sunerimti? Klausiame užsienio politikos ekspertų.

Kaip rašo „The Guardian“, padrąsintas diplomatinio triumfo dėl Sirijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atgavo dalį pasitikėjimo savimi, kuris jį buvo apleidęs per praėjusiais metais vykusius protestus dėl jo perrinkimo. „Greenpeace“ organizacijos aktyvistai pasodinti už grotų, diplomatas Nyderlanduose sumuštas, o buvusios Sovietų Sąjungos respublikos persekiojamos – Kremlius uždraudė lietuviško sūrio importą, nes Lietuvoje vyks ES viršūnių susitikimas, o Ukraina ujama dėl to, kad drįsta šiame susitikime dalyvauti. Taigi kokios reakcijos į V. Putino naujai įgautą pasitikėjimą užsienio politikoje vyrauja didžiųjų Europos valstybių sostinėse bei ar jų reakcija vienbalsė?

MyEP pateikia didžiausių Europos valstybių politikos apžvalgininkų analitinių straipsnių ištraukų ciklą, kuriame nagrinėjama, kaip šios Europos šalys sprendžia su Rusija iškilusias problemas.

Prancūzija

Nuo tada, kai tik įsikūrė Eliziejaus rūmuose praėjusiais metais, Francois Hollande’as mėgina spręsti galvosūkį, kaip užmegzti teisingą dialogą su Maskva, rašo “Le Monde“ žurnalistai Yves-Michelis Riolsas ir Piotras Smolaras.

Neperkalbama daugeliu klausimų, pavyzdžiui, Sirijos ar Irano, Rusija laikosi agresyvios politikos savo kaimynių – Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos – atžvilgiu, kurias vilioja ES integracijos galimybė. Šalies viduje, V. Putino įvestas vertikalus valdžios paskirstymas užtikrina monopoliją. Atmesdamas kišimąsi į vidaus reikalus, šis režimas plėtoja prieš Vakarus nukreiptą retoriką – tiek JAV imperialistinių planų, tiek ir ES tolerancijos gėjų santuokoms atžvilgiu.

„Rusija sistemingai verčia atskleisti savo planus visais klausimais“, - teigė Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas, ką, jo teigimu, patvirtino ir Sirijos krizė. Rusija parodė savo nelankstumą ir išreiškė besąlygišką palaikymą Damaskui, o tada staigiai pakeitė nuomonę ir visų nuostabai sukirto rankomis su JAV dėl Sirijos cheminio nusiginklavimo.

Toks Rusijos elgesys suerzino Prancūziją, kuri Sirijos klausimu užėmė agresyvią poziciją. Prancūzijos Užsienio reikalų ministerijos nuomone, Rusijos elgesys nebuvo spontaniškas. Jie reagavo į Prancūzijos grasinimus imtis karinių veiksmų.

Tačiau faktinė Prancūzijos įtaka Rusijai – ribota. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas rugsėjo mėn. grįžo iš Maskvos tuščiomis. „Sirijos krizė atskleidė įtampą tarp Prancūzijos ir Rusijos, net jei ji ir nebuvo viešai demonstruojama“, - atkreipė dėmesį Prancūzijos tarptautinių santykių instituto specialistas Rusijos klausimais Thomasas Gomartas.

„Nuo Vakarų intervencijos 2011 m. į Libiją, rusai labai kritiškai žvelgia į artimus ryšius tarp Kataro ir Prancūzijos. Maskvos nuomone, Kataro ir Saudo Arabijos destabilizuojantys režimai skatina sunitų ekstremizmą Sirijoje bei Rusijai priklausančiame Kaukazo regione“, - pridūrė T. Gomartas.

Iki krizės Sirijoje, Prancūzijos ir Rusijos santykiai iš esmės taisėsi. Prancūzija buvo nusprendusi sekti Vokietijos ir Italijos pavyzdžiu bei pabrėžė dvišalių santykių svarbą. Naujasis Prancūzijos ambasadorius Maskvoje Jeanas Maurice‘as Ripertas, kartu su F. Hollande’u studijavęs elitiniame Valstybiniame administracijos koledže, turės aiškų maršrutą – tolimesnį draugiškų santykių atnaujinimą. Nuo finansinės krizės pradžios, didžiosios Europos valstybės buvo priverstos daugiau atsižvelgti į kylančias rinkas. Tuo tarpu Maskva nori diversifikuoti savo ekonomiką. Taigi čia galima įžvelgti bendrų interesų.

Kadaise Prancūzija buvo stipriai atsilikusi tiesioginių investicijų srityje – tik didžiosios įmonės „Alstom“ ir „Total“ buvo įžengusios į Rusijos rinką. Šiuo metu 400 įmonių veikia Rusijoje , o 6 000 palaiko verslo ryšius su Rusija. Investicijos šoktelėjo iki beveik 12 mlrd. eurų (apie 41,5 mlrd. litų) 2012 m. Karinis bendradarbiavimas taip pat stiprėja. Pirmasis Prancūzijoje sukonstruotas „Mistral“ klasės laivas „Vladivostok“, skirtas sraigtasparniams kilti ir tūpti, bus pristatytas į Rusiją kitais metais.

Dėl šio išaugusio bendradarbiavimo nukenčia žmogaus teisės. Nuo naujojo V. Putino prezidentavimo pradžios, Prancūzija niekaip nepasisako šiuo klausimu. Pirmojo oficialaus vizito Maskvoje vasario mėn. metu., F. Hollande’as išreiškė savo požiūrį dėl V. Putino įvestų represinių įstatymų taip: „Neprivalau nieko teisti ar vertinti“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA