Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai
Priverstinis darbas – ir ES galvos skausmas

Priverstinis darbas – ir ES galvos skausmas

Remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) paskelbta ataskaita, seksualinis išnaudojimas sudaro du trečdalius per metus gaunamų 109,5 mlrd. eurų (apie 378 mlrd. litų) neteisėtų pajamų iš priverstinio darbo visame pasaulyje.

Daugiau nei ketvirtadalis 72 mlrd. eurų (248,6 mlrd. litų) iš seksualinio išnaudojimo gaunamų pajamų tenka išsivysčiusioms valstybėms ir Europos Sąjungai (ES).

Šis tyrimas neapima valstybės skiriamo priverstinio darbo.
„Jaučiamas progresas mažinant valstybės skiriamo priverstinio darbo rodiklius, todėl šiuo metu vertėtų sutelkti dėmesį į socialinius ekonominius faktorius, dėl kurių žmonės įtraukiami į priverstinio darbo rinką privačiame sektoriuje“, - patikino TDO Specialių veiksmų programos, skirtos kovai su priverstiniu darbu, vadovė Beate Andrees.

„Parengtoje ataskaitoje į prekybos žmonėmis, priverstinio darbo bei šiuolaikinės vergovės problemas žvelgiama nauju kampu“, - sakė TDO generalinis direktorius Guy Ryderis. „Priverstinis darbas daro neigiamą poveikį verslui bei vystymuisi, ypatingai stipriai kenkiama priverstinio darbo aukoms. Mūsų parengta naujoji ataskaita prisideda prie dedamų pastangų kuo greičiau padaryti galą šiam iš esmės kenksmingam, tačiau labai pelningam nelegaliam verslui“, - patikino jis.

Dažniausiai aukomis tampa moterys ir mergaitės

Šis tyrimas parodė, kad apie pusė (55 proc.) priverstinio darbo aukų – tai moterys ir mergaitės. Dauguma moterų išnaudojamos sekso industrijoje bei namų ūkyje.

Tuo tarpu berniukai ir vyrai dažnai patiria priverstinę ekonominę eksploataciją žemės ūkio, statybų ir kasybos pramonės šakose.
Kaip teigiama TDO ataskaitoje, priverstinis darbas klesti dėl žmonių skurdo ir pažeidžiamumo, išsilavinimo trūkumo, migracijos ir kitų faktorių.

Galimi problemos sprendimai

TDO ketina sukurti statistikos specialistų, ekonomistų ir kitų sričių ekspertų darbo grupę, kurie dirbs siekiant pagerinti duomenų rinkimo procesą. Tokiu būdu bus standartizuotas duomenų rinkimo mechanizmas, o taip pat ir informacijos bei rizikos faktorių įvertinimas.

Tačiau šalių vyriausybėms taip pat teks imtis atitinkamų veiksmų. „Būtina imtis priemonių įstatymų ir veiklos krypčių bei sektorių, kuriuose kyla didžiausia priverstinio darbo rizika, priežiūros stiprinimui.

„Tai turėtų būti susiję su ankstyvo aukų nustatymo sistemos kūrimu bei efektyvia jų apsauga. Bausmės dėl darbo teisės pažeidimų turėtų būti taikomos operatyviai, o tie, kas išnaudoja ypatingai pažeidžiamus asmenis, turėtų būti patraukiami baudžiamojon atsakomybėn“, - pridūrė jis.

Anot G. Ryderio, valdžios atstovai, darbininkai, darbdaviai ir kiti rinkos dalyviai privalo bendradarbiauti stiprinant prevencines priemones bei siekiant padaryti galą šiai šiuolaikinės vergovės formai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA