Prezidentė sakė, kad per šešis pirmininkavimo mėnesius Lietuva norėtų padaryti daug, bet per tokį trumpą laiką neįmanoma įgyvendinti visų norų. Paklausta apie sudėtingus klausimus, kuriuos pirmininkaujančios valstybės dažnai kaip karštą bulvę permeta viena kitai, Prezidentė sakė, kad tokiu klausimu gali būti ES septynerių metų (2014-2020) biudžetas. D. Grybauskaitė sakė, kad Lietuva stengsis šį klausimą išspręsti, bet tai priklauso ne tik nuo pirmininkaujančios valstybės, bet ir nuo Europos Parlamento (EP) bei visų valstybių narių.

Prezidentė nemano, kad euro zonai nepriklausanti Lietuva dėl to bus išstumta iš dėmesio centro. D. Grybauskaitė priminė, kad visiems sprendimams, net jei dėl jų pirmiausia sutariama euro zonoje, nuo liepos 1 d. turės pritarti visos 28 ES valstybės narės (nuo tos dienos Kroatija taps 28-ąja ES nare).

Prezidentė taip pat sakė, kad reikėtų spręsti ne vien euro zonos krizę, nes biudžetų ir finansų krizė egzistuoja ir už euro zonos ribų. Be to, D. Grybauskaitė pakartojo, kad Lietuva ketina nuo 2015 metų prisijungti prie euro zonos, nes dabar, turėdama su euru susietą valiutą, bet nepriklausydama euro zonai, Lietuva privalo vykdyti tokius pat įsipareigojimus kaip euro zonos narės, bet neturi visų teisių. Prezidentė žadėjo kalbėtis su skeptiškai nusiteikusiais piliečiais ir juos įtikinti, kad euro įvedimas bus naudingas.

Apie energetinę priklausomybę nuo Rusijos D. Grybauskaitė sakė, kad 2015 metų pradžioje pradės veikti suskystintų gamtinių dujų terminalas, kuris patenkins apie pusę Lietuvos poreikių. Be to, iki 2015 metų pradžios bus pastatyta elektros jungtis su Švedija bei yra statoma antra jungtis su Estija ir Suomija. Lietuva iki 2014 metų pabaigos arba 2015 metų pradžios bus prisijungusi prie Skandinavijos elektros tinklo "Nordpool".

D. Grybauskaitė sakė, kad Lietuva už Rusijos dujas moka 30 proc. brangiau nei, pavyzdžiui, Vokietija, ne tik dėl politinės pozicijos Rusijos atžvilgiu, bet ir dėl pozicijos energetikos reformos klausimu. Pasak Prezidentės, Rusija yra nepatenkinta, kad Lietuva vykdo ES energetikos reformą (atskiria energijos tiekimą nuo perdavimo) ir siekia energetinės nepriklausomybės.