Britanijos maisto standartų agentūra savo ruožtu pranešė , kad praėjusiais metais buvo paskerstas, parduotas ir suvalgytas trejų metų bulius, kurio motina – klonuota karvė. Manoma, kad mėsa, kuri greičiausiai buvo panaudota kepant pyragą ar gaminant mėsainį, buvo parduota Škotijoje.
Tačiau net patvirtinus pranešimą, pieną pardavinėjęs ūkininkas nebus baudžiamas, nes jis nenusižengė jokiems ES įstatymams. Pagal ES „neištirto maisto“ reikalavimus, reglamentuojančius maisto produktų, pagamintų naudojant naujas technologijas, visi norintys prekiauti maistu iš klonuotų gyvūnų turi pirmiausia tai suderinti su atitinkamomis šalies institucijomis.
Produktams iš klonuotų galvijų palikuonių nėra taikomi jokie reikalavimai.
„Klonuotų galvijų palikuonių mėsai ir pienui šiuo metu netaikomi Neištirto maisto reikalavimai. Todėl nėra būtinybės apie tai pranešti“, - antradienį teigė Europos Komisijos atstovas spaudai.
Dabartinė teisinė padėtis reiškia, kad valdžios institucijos nežino, kiek produkcijos iš klonuotų galvijų palikuonių šiuo metu parduodama ES. Tačiau tokia prekyba faktiškai negalima, nes nė vienas produktas nebuvo oficialiai patvirtintas.
EK atstovas spaudai pabrėžė, kad moksliniai tyrimai parodė, jog „klonuotų galvijų mėsa ir pienas nekelia pavojaus sveikatai“. Jis pridūrė, kad tai taip pat galioja produktams iš klonuotų galvijų palikuonių.
Nepaisant mokslinių įrodymų, europiečiai nusiteikę priešiškai – jie nenori pietums valgyti maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų augalų ar klonuotų galvijų. Toks priešiškumas dažniausiai pagrįstas etiniais ir gyvūnų gerbūvio sumetimais.
EP siūlo uždrausti
Liepos pradžioje Europos Parlamentas pasiūlė neteikti tokių leidimų mėsos ir pieno produktams iš klonuotų gyvūnų, o priimti atskirą juos uždraudžiantį teisės aktą. Atskiro leidimo reikės norint pardavinėti ne tik naujai sukurtus, bet ir iki 1997 m. tradiciškai ES nevartotus produktus.
Produktams, pagamintiems pasitelkiant nanotechnologijas, taip pat turėtų būti taikomas atskiras reglamentas, mano europarlamentarai. Kol jo nėra, leidimai tokiems produktams neturėtų būti suteikiami, praneša EP spaudos tarnyba.
Savo ruožtu dauguma europarlamentarų nepritarė pataisai, numačiusiai, kad atskirai turi būti pažymėti produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotais pašarais maitintų gyvūnų.
Prieš balsavimą EP narė iš Prancūzijos Corinne Lepage pareiškė: „Nors iki šiol nebuvo nustatytas pavojus klonuotų gyvulių mėsos vartotojams, bet ši veisimo technnologija kelia rimtų klausimų ne tik dėl gyvūnų gerbūvio bei biologinės jų įvairovės mažinimo, bet ir dėl etinės šio reikalo pusės“.
Olandijos kairiųjų partijos narė parlamentarė Kartika Liotard, vadovavusi ES susirinkimui, pasakė:
„Dauguma balsavusiųjų palaikė mano poziciją, paremtą etiniais prieštaravimais dėl prekybos klonuotų gyvulių mėsa ir kitais produktais“.„Pirmiausia, gyvūnų klonavimo poveikis maistui ir vartotojų sveikatai nėra pakankamai ištirtas, o antra, tam tikras išvadas daryti leidžia ir informacija, kurią pateikę mokslininkai: klonuoti gyvūnai turi tendenciją sirgti ir dažniau neišgyvena. Antra vertus, neturėtume pamiršti, jog masinis gyvūnų klonavimas gali sumažinti jų genetinę įvairovę, o tai savo ruožtu padidintų sergančių gyvūnų skaičių ir mažintų pasitikėjimą Europos žemės ūkio produkcija“, - savo tinklaraštyje rašo europarlamentarė iš Lietuvos Radvilė Morkūnaitė.
Ji taip pat pastebi, kad klonuotų gyvūnų mėsa nesukuria pridėtinės vertės – mėsos pasiūla Europos Sąjungoje yra pakankama ir nėra reikalo ją pildyti klonuotais produktais.
Dėl minėto teisės akto dar nepasiektas Parlamento ir ES šalių narių vyriausybėms atstovaujančios Tarybos sutarimas, todėl tikėtina taikinimo procedūra.
Parlamento nariai nori atskirų taisyklių, reglamentuojančių klonavimą, nes kol kas jam taikomi tik dalis reikalavimų, kurie aptakiai nurodo, kaip bendrovės turėtų prekiauti produktais iš klonuotų gyvulių. Valstybės narės turėtų išspręsti šį klausimą po vasaros atostogų.
Savo ruožtu EK ruošiasi paskelbti pranešimą dėl klonavimo iki šių metų pabaigos. „Pranešime bus suteikta daugiau informacijos, paremtos naujausiais moksliniais tyrimais ir mokslininkų rekomendacijomis. Tuomet ir nuspręsime, ar būtina imtis kokių nors priemonių“, - teigė EK atstovas spaudai.