Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (41)
Prašymas: priimkite į Lietuvą, nes Tėvynėje suvalgys
Organizatorių archyvas

Prašymas: priimkite į Lietuvą, nes Tėvynėje suvalgys

Į Europą prašyti prieglobsčio atvyksta vis daugiau asmenų: tiek vargo ir karo baisumų prispaustų, tiek kilmingų ir turtingų, tiek ir galimai nusikaltusių žmogiškumui. Pabėgėliai glaudžiasi ir Lietuvoje.

Paradoksalu, bet jie skundžiasi jas priglaudusiomis valstybėmis, o pastarosios – pabėgėlių srautais ar jų elgesiu.

Nusiskundimų daugėja

Nors pabėgėliai, atsidūrę Europoje, tikisi svetingo priėmimo, neretai jie nusivilia apgyvendinimo sąlygomis, vis dažniau reiškia ir atvirą nepasitenkinimą situacija. Štai Graikijoje per praėjusiais metais viename pabėgėlių ir migrantų centre kilusias riaušes buvo sužeista 12 užsieniečių ir keli policininkai. Minia atvykėlių, protestuojančių prieš neterminuotą jų sulaikymą, akmenimis ir plytgaliais apmėtė pareigūnus.

Graikijoje apgyvendinti pabėgėliai skundžiasi, kad patalpos jiems nepritaikytos, kai kur nėra netgi karšto vandens. Situacija šalyje užkliuvo ir tarptautinėms organizacijoms. Migration News Sheet medžiagoje teigiama, kad prieglobsčio prašytojai Graikijoje, nesitikėdami sulaukti apsaugos ir bijodami išpuolių, vis dažniau mėgina pabėgti iš šalies. Jie bando išvykti iš šalies per mažesnius oro uostus, tokius kaip Santorinio, Mikono, Samo ir Levo.

Italijoje apgyvendinti pabėgėliai taip pat reiškia nepasitenkinimą apgyvendinimo sąlygomis. Kaip ir Graikijoje, čia yra kilę riaušių pabėgėlių centruose. Turtingesnėse Europos Sąjungos (ES) valstybėse, kurios gali suteikti patogesnį apgyvendinimą, pabėgėliai nepatenkinti kitais dalykais. Vokietijoje jie reiškė nepasitenkinimą išmokomis. Iki 2012 m. tokiems asmenims buvo skiriama 206 eurų išmoka (Lietuvoje be nemokamo apgyvendinimo ir maitinimo skiriama 35 lt. pašalpa). Vokietijos Konstitucinis Teismas nusprendė, kad išmokos, mokamos prieglobsčio prašytojams, yra per mažos ir žeidžia žmogišką orumą, nes tai 40 proc. mažiau, nei gauna skurdžiai gyvenantys vokiečiai.

Kitose ES šalyse pabėgėliai taip pat skundžiasi įvairiomis problemomis – tose šalyse, į kurias plūsta srautai žmonių, dažniausi nusiskundimai susiję su prastomis apgyvendinimo ir buities sąlygomis, o ten, kur prieglobsčio prašytojai atvyksta pavieniui ar nedidelėmis grupėmis bei turtingose šalyse ir– nevienodomis teisėmis į medicininę pagalbą (Švedija), per griežtomis įvažiavimo su laikinais leidimais gyventi sąlygomis (Prancūzija), neįleidimu į centrus dėl nusižengimų (Nyderlandai).

Lietuva – ne išimtis

Nors Lietuva toli nuo Pietų Europos, į kurią plūsta „arabų pavasario“ pabėgėlių banga, mūsų šalyje šis reiškinys taip pat egzistuoja. Nuo 1997 m. iki 2013 m. kovo mėn. Lietuvoje pabėgėlio statusas buvo suteiktas 161 užsieniečiui, papildoma apsauga – 3 529 asmenims.

Pasidomėjus, kaip Lietuvos pareigūnai atskiria, kuris pabėgėlio statuso ar kitų teisinės apsaugos formų prašytojas yra iš tikrųjų persekiojamas savo šalyje, o kuris tik ieško sotesnio kąsnio arba netgi slapstosi nuo teisėsaugos, Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjas Viktoras Ostrovnojus sakė, kad tokiam nustatymui egzistuoja konkretūs tarptautiniai, Bendrijos ir nacionaliniai teisiniai kriterijai, o su prieglobsčio prašytojais dirba specialiai parengti darbuotojai ir t.t.

Paklausus, ar yra pasitaikę nustatyti, kad prieglobsčio prašantis asmuo yra ieškomas dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmonijai kitoje šalyje ar tarptautinėje erdvėje, valdininkas patikino, kad departamento praktikoje tokių atvejų nebuvo.

Nors karo nusikaltėliai aplenkia Lietuvą, mūsų tautiečiams kiti čia atvykstantys pabėgėliai nekelia per daug simpatijų. 2012 m. Lietuvos gyventojų apklausoje buvo klausiama, kaip per pastaruosius penkerius metus pasikeitė jų požiūris į pabėgėlius. Apie 40 proc. lietuvių teigė, kad jų požiūris pablogėjo, beveik tiek pat apklaustų tautiečių neturėjo nuomonės šiuo klausimu ir tik kiek mažiau nei 20 proc. pasakė, kad jų požiūris pagerėjo.

Paradoksalu, tačiau patys pabėgėliai taip pat per daug nesidžiaugia atsidūrę mūsų šalyje. Migracijos departamento pateiktoje sociologinio tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad anoniminėse anketose Pabradėje, Užsieniečių registracijos centre apgyvendinti asmenys nurodė esantys nepatenkinti patogumų stoka, higienos situacija, sveikatos priežiūros paslaugomis. Yra nusiskundimų ir dėl maisto, ypač iš musulmonų, dėl religinių įsitikinimų nevalgančių kiaulienos. Nemažai anketas pildžiusių asmenų paminėjo nesaugumo jausmą, nes būna smurto tarp atvykėlių apraiškų, narkotikų vartojimą.

Bėga į Lietuvą bijodami kanibalų

Pabradėje Užsieniečių registracijos centro vadovą laikinai pavaduojantis Aleksandras Kislovas MyEP pasakojo, kad situacija nėra itin paprasta. „Centre užsienio piliečiai skirstomi į prieglobsčio prašytojus ir nelegalus. Šiuo metu iš viso centre yra 98 žmonės, 43 iš jų – prieglobsčio prašytojai“, – pasakojo A. Kislovas. Pareigūnas paneigė stereotipą, kad pabėgėliai – tai dažniausiai moterys su būriu vaikų. Dauguma centro gyventojų – jauni vyrai, tik 10 vaikų ir 10 moterų apgyvendinti centre. Daugiausiai tai gruzinai, Rusijos federacijos piliečiai, atvykėliai iš Afganistano, Vietnamo “, – teigė jis.

Paklausus, kuo skiriasi prieglobsčio prašytojo statusas nuo nelegalo, A. Kislovas patvirtino, kad prašantiems prieglobsčio mūsų šalyje leidžiama laisvai išeiti iš centro, jei asmuo nėra sulaikytas.

„Tačiau tai, kad leidžiama laisvai vaikščioti, sukelia nemažai problemų. Tarkime, prieglobsčio prašytojas išeina ir neparvyksta į centrą.

Pasirodo, jis jau atsidūręs kad ir Lenkijoje. Būna, kad centro gyventojai vėl sulaikomi prie sienos, tačiau būna ir taip, kad jie sėda į mikroautobusą ir per kelias valandas palieka Lietuvos teritoriją“, – tvirtino pareigūnas.

A. Kislovas teigė, kad siekiant mažinti tokį reiškinį, atidžiau žiūrima į prieglobsčio prašymo motyvus, kai kurie prieglobsčio prašytojai sulaikomi centre. „Kai kurie prieglobsčio prašytojai iš karto kelia įtarimų. Tarkime, jei prašo politinio prieglobsčio motyvuodamas tuo, jog Lietuvoje jis galėtų pasislėpti priešlėktuvinėje slėptuvėje, kurios nėra gimtojoje šalyje, arba kad bijo grįžti į savo valstybę, nes ten jį gali suvalgyti, arba kad jo šalyje nuolat lyja“, – dalijosi įspūdžiais centro darbuotojas.

„Vis dėlto, dėl statuso suteikimo sprendžia tik Migracijos departamentas, nors, ko gero, dauguma prašiusių prieglobsčio yra ekonominiai migrantai“, – pasakojo jis.

„Tarp prieglobsčio prašytojų pasitaiko įvairių žmonių, ne visi gyventojai nori laikytis pareigų. Nuobaudų sistema taip pat neveikia, nes už drausmės pažeidimus, pavyzdžiui, grįžimą į centrą apsvaigus nuo alkoholio, galima skirti tik pašalpos nuėmimą, tuo tarpu kai kuriose Vakarų šalyse tokio asmens neįleistų į centro teritoriją“, – teigia A. Kislovas.

Paklausus, ką mano apie gyventojų skundus, pareigūnas patvirtino, kad žmonės dažnai skundžiasi maistu, ypač tie, kurie dėl religijos negali valgyti vieno ar kito maisto. Taip pat skundžiamasi higienos stoka, nepritaikytomis patalpomis.

„Suprantama, šie nusiskundimai yra logiški, nes negaminame atskirų kategorijų maisto, prieglobsčio prašytojų korpusas neatitinka kai kurių poreikių, vis dėlto, dalyvaujame įvairiuose projektuose ir situaciją geriname. Narkotikų vartojimo problema labiau buvo matoma praėjusiais metais. Šiemet situacija geresnė“, – pasakojo jis.

Reziumuodamas pareigūnas išsakė nuomonę, kad Lietuva nėra patraukli užsienio piliečiams. „Netgi tie, kurie gauna pabėgėlio statusą, kiek esu domėjęsis, dažnai vyksta į kitas Europos šalis, o Lietuva jiems nepatraukli“, – pasakojo jis.

ES ieško problemos sprendimo

Nors pabėgėlių srautai ir dėl to kylančios problemos Europoje kelia susirūpinimą, ES taip pat deda vis daugiau pastangų situacijai pagerinti. Šiemet Europos Parlamentas patvirtino naujas Europos prieglobsčio taisykles, kurios suvienodins prieglobsčio prašymo procedūrą, jų nagrinėjimo terminus, taip pat nustatys pagrindines prieglobsčio prašytojų teises ir leis išvengti krizių.

Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo tvarka bei trukmė visose ES šalyse bus ta pati. Be to, nustatyti vienodi šios srities personalo kompetencijos reikalavimai. Siekiama užtikrinti ir geresnę prieglobsčio prašančių nepilnamečių apsaugą.

Naujosiose taisyklėse taip pat nustatyti keli konkretūs atvejai, kuomet prieglobsčio prašytoją leidžiama sulaikyti specialiuose centruose, kur prieglobsčio prašytojams turės būti suteiktos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to, valstybės bus įpareigotos kuo skubiau įvertinti prieglobsčio prašytojų medicininius ir psichologinius poreikius, o po devynių mėnesių nuo prieglobsčio prašymo pateikimo – suteikti jiems teisę įsidarbinti.

Europos prieglobsčio sistema turėtų pradėti veikti nuo 2015 m. antrojo pusmečio, o Dublino reglamentas bus pradėtas taikyti 2014 m. pradžioje. Reikia tikėtis, kad tie, kuriems tikrai reikia prieglobsčio ir pagalbos mūsų žemyne, sulauks jos ir gaus orią pagalbą ne tik turtingose Bendrijos šalyse, bet ir mažiau pabėgėlius galinčiose paremti valstybėse.

Reikia tikėtis, kad Bendrijos pastangos spręsti pabėgėlių klausimą ir naujausios iniciatyvos šioje srityje palengvins gyvenimą abiems pusėms.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA