Kaip rašo „Euractiv“, Prancūzų ir vokiečių instituto Liudvigsburge direktorius Frankas Baasneris pareiškė, kad, praėjus 51 metams nuo Eliziejaus sutarties pasirašymo, atėjo laikas daug ką įvertinti iš naujo.
F. Baasnerio teigimu, 2014-ieji turėtų tapti istoriniais metais Vokietijai, Prancūzijai bei kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, nes šioms teks ir toliau spręsti su dar nepasibaigusia euro zonos krize bei karine intervencija į Afriką susijusias problemas. Be to, laukia ES rinkimai, kuriuose ES šalių gyventojai atiduos savo balsus už pasirinktus kandidatus į Europos Parlamentą (EP).
Tačiau EP narys, priklausantis Vokietijos valdančiajai krikščionių demokratų partijai (CDU), Andreasas Schwabas mano, kad Prancūzijai reikia visapusiškų reformų, nes ši šalis patiria reikšmingų ekonomikos augimo sunkumų, o šios šalies darbo rinkoje situacija vis dar išlieka sudėtinga.
Prancūzijai nepriimtinas jaunesniojo partnerio vaidmuo
Sarbriukene įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Asko Europa-Stiftung“ Prancūzijos ir Vokietijos santykių skyriaus vadovas Georgas Walteris įsitikinęs, kad Prancūzijai reikia „prancūziškų“ sprendimų.
Jis pabrėžė, jog kartu su ekonominiais skirtumais turėtų būti atsižvelgiama ir į politinius bei sociokultūrinius skirtumus tarp Prancūzijos ir Vokietijos.
2014 m. Vokietija neabejotinai išliks ekonomine ES lydere bei ragins Prancūziją vykdyti reformas pagal vokišką modelį. Tai tik paaštrins Prancūzijos baiminimąsi dėl Vokietijos dominavimo.
G. Walterio teigimu, jaunesniojo Vokietijos partnerio vaidmuo Prancūzijai yra neįsivaizduojamas. Dėl šios priežasties nėra aišku, ar Prancūzija patenkins Vokietijos reikalavimus dėl reformų vykdymo.
Priežastis politinėms deryboms?
G. Walteris įsitikinęs, kad nepaisant ekonominio Vokietijos dominavimo, situacija visiškai kitokia kalbant apie gynybos politiką. Prancūzija – didinga tauta, karingai nusiteikusi tiek Malio, tiek Centrinės Afrikos Respublikos atžvilgiu.
G. Walteris įžvelgia šioje situacijoje potencialių galimybių politinėms deryboms: Prancūzija galėtų nusileisti Vokietijai ekonomikos politikos prasme, tuo tarpu Vokietija galėtų išreikšti didesnę paramą Prancūzijos vykdomoms karinėms operacijoms.
Eurointegracijos variklio atkūrimas
Visų trijų ekspertų teigimu, 2014 m. – tai tinkamas metas tiksliai apibrėžti žingsnius, kaip didesnio saugumo bei ekonomikos politikos klausimai turėtų būti integruoti į Prancūzijos ir Vokietijos partnerystę.
„Svarbu, kad Vokietija ir Prancūzija ir toliau remtų Europos projektą“, - įsitikinęs G. Walteris.
„2014-aisiais Vokietija ir Prancūzija privalo ir vėl tapti eurointegracijos varikliu“, - pareiškė F. Baasneris.