Kaip rašo www.euractiv.com, Maltos ministro pirmininko Josepho Muscato teigimu, ši programa skirta biudžeto pajamų padidinimui, pritraukiant turtingus žmones, kurie gali potencialiai investuoti į salos ekonomiką.

J. Muscato paskaičiavimais, pasitelkus šią schemą vien per pirmuosius metus valstybė uždirbtų 30 mln. eurų (daugiau nei 100 mln. litų), o tai reiškia, kad pilietybė būtų sutekta 45 asmenims. Taip pat jiems būtų suteikta teisė dirbti bei gyventi kitose ES šalyse narėse.

Malta – ES narė, priklausanti Šengeno zonai bei turi bevizį režimą su JAV.

Tarptautinės grupės „Henley and Partners“, kuri administruos šią schemą, generalinis direktorius Ericas Majoras teigia, kad kasmet tikimasi 200 – 300 asmenų paraiškų pilietybei gauti.

„Tai tai bus atvira ir skaidri programa“, - patikino E. Majoras.

Opozicinė Nacionalistų partija išreiškia stiprų prieštaravimą šiai schemai, teigdama, kad tai nėra susiję su leidimu gyventi bei investicijomis. Opozicijos lyderis Simonas Busuttilis įspėjo parlamentą, kad Malta galiausiai gali tapti mokesčių rojumi, kokiu tapo Karibų šalys.

E. Majoras mano, kad jo vadovaujama partija neatmetė siūlymo rinkti parašus tam, kad šiuo klausimu būtų surengtas referendumas.

Vyriausybė tvirtina, kad paraiškų teikėjai bus tikrinami, o asmenų, susijusių su kriminaliniu pasauliu, paraiškos nebus patvirtinamos. Taip pat teigiama, kad kitos ES valstybės svarsto panašias schemas.

Šalia Maltos parlamento buvo surengta nedidelė protesto akcija, skirta raginimui sieti pilietybę su reikšmingomis investicijomis, o ne paprasčiausiai pardavinėti ją.

Malta, Italija bei Graikija labiausiai kenčia nuo du dešimtmečius trunkančios ES imigracijos krizės: nusikalstamos grupuotės nelegaliai gabena vargstančius emigrantus iš Afrikos, ieškančius geresnio gyvenimo ES, prie šių ES valstybių krantų.