Per pastarąjį mėnesį Prancūzijos teritorijoje išardyta 51 romų stovyklavietė, o iki spalio mėnesio ta pati dalia laukia dar beveik 250-ies. Apie 700 romų bus susodinti į lėktuvus jau iki rugpjūčio pabaigos. Pirmieji 79 romai Prancūziją paliks jau ketvirtadienį.

Anot „Le Monde“, imigracijos ministras Ericas Bessonas tvirtina, kad minėtieji romai sutiko grįžti sava valia. Be to, repatrijuojamiems suaugusiems romams mokama 300 eurų, o vaikams – 100. Kad išsiųstieji negrįžtų atgal ir pakartotinai negautų šių pinigų, planuojama surinkti jų biometrinius duomenis.
Remiantis ES taisyklėmis, romai gali laisvai atvykti į Prancūziją, tačiau, norėdami likti ilgiau nei trims mėnesiams, privalo įrodyti, kad gali patys save išlaikyti. Manoma, kad šiuo metu šalyje yra apie 15 tūkst. romų, atvykusių iš Centrinės ir Rytų Europos šalių, daugiausia – iš Rumunijos.

Stovyklaviečių griovimas – viena iš keleto griežtų saugumo priemonių, kurių Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ėmėsi liepos pabaigoje. Šis jo žingsnis susilaukė skubios kritikos iš kairiosios opozicijos, o vėliau – ir iš prezidento centro-dešiniosios partijos gretų. Europos Komisija nurodė, kad kiekviena šalis laisva priimti tokius sprendimus.

“Mes neniekiname jų bendruomenės, tik norime priversti žmones gerbti įstatymus“, - antradienį pasiteisindamas kalbėjo vidaus reikalų ministras Brice Hortefeuxas.

Prancūzijos valdžia primena, kad pernai iš šalies į Bulgariją ir Rumuniją buvo deportuota apie 10 tūkst. romų.

E. Bessonas pripažįsta, kad kai kurie deportuotieji gali grįžti, ir tai, „kaip numatyta įstatyme“, jiems bus leista, tačiau jie „negali nelegaliai įsikurti, o tuo labiau sulaukti pagalbos, norėdami grįžti savo noru“.
Jo partijos kolegai palyginus stovyklaviečių evakuaciją su Antrojo pasaulinio karo persekiojimais, E. Bessonas pareikalavo nenaudoti tokių žodžių.

„Žmonės pakviečiami į pokalbį, patvirtinama jų tapatybė ir mes dar siūlome jiems pinigų grįžimui į savo šalį“, - antradienį gynėsi ministras radijo stoties RTL eteryje. - „Kas nors tegul paaiškina, koks čia ryšys su Antrojo pasaulinio karo priemonėmis“.

Tuo tarpu Rumunija išreiškia susirūpinimą, kad Prancūzijos politika gali sukelti krūvą problemų.
“Man neramu, kad šie veiksmai gali nukrypti į populizmą ir sukelti tam tikrą ksenofobinę reakciją ekonominės krizės kontekste“, - interviu Rumunijos RFI radijo stočiai sakė užsienio reikalų ministras Teodoras Baconschi. - „Besisvaidydami kaltinimais ar laikydami nusikaltėliais ištisas etnines grupes, atgaiviname prisiminimus, tarp jų ir ne pačius geriausius, ir šitaip sukuriame įtampą, o ne ieškome sprendimų“.

Du Rumunijos valstybės sekretoriai ketina rugpjūčio 30 d. atvykti į Prancūziją aptarti romų integracijos ir „nusikalstamumo prevencijos“ klausimų.

EP pozicija
Europos Parlamentas per pastaruosius porą metų yra priėmęs ne vieną rezoliuciją, kad būtina gerinti tautinių mažumų, taip pat ir romų, o ypač romių moterų, kaip kenčiančių nuo dvigubos diskriminacijos, integraciją į darbo rinką ir visuomenę.