Taip pat bendrame Europos Vadovų Tarybos prezidentui Hermanui Van Rompuy adresuotame laiške abiejų šalių finansų ministrai ragina valstybes nares įgyvendinti nacionalinius įstatymus, kurie padėtų užtikrinti biudžetinę atsakomybę, ir, rodos, nepritaria Europos Komisijos (EK) neseniai pateiktam pasiūlymui dėl finansinių sankcijų taikymo išplėtimo ir jų taikymo visam ES biudžetui, įskaitant ir žemės ūkio išmokas.

Trečiadienį gautas laiškas buvo išsiųstas po to, kai Wolfgangas Schaeuble’as sudalyvavo Prancūzijos ministrų kabineto posėdyje ir tapo pirmuoju tokiame posėdyje dalyvavusiu Vokietijos finansų ministru. Tai yra dar vienas ženklas, bylojantis apie tai, kad abi valstybės yra linkusios atsigriebti už pastarojo meto nesutarimus, kilusius dėl to, kaip geriau įveikti Graikijos įsiskolinimo krizę ir po jos sekusį pasitikėjimo visa euro zona praradimą.

Kiek anksčiau šiais metais W. Schaeuble’as pateikė ES finansų ministrams pasiūlymą, atimti iš pakartotinai ES biudžetines taisykles pažeidžiančių valstybių narių balsavimo teisę Briuselyje vykstančiuose Ministrų Tarybos susitikimuose.

Vis dėlto, iki šiol tokiam pasiūlymui smarkiai priešinosi Paryžius ir kitos sostinės, kurios baiminosi, kad tai reikš dar vieną ES sutarties pakeitimą. Naujasis valstybių pasiūlymas rodo, kad nei viena pusė nepakeitė savo nuostatos, o siūlomą laikinąjį sprendimą gali būti sunku įgyvendinti.
„Trumpuoju laikotarpiu neįpareigojanti politinė iniciatyva gali virsti politiniu susitarimu, kuris įgalins euro zonos valstybes nares arba užkristi prasižengusioms valstybėms narėms galimybę <…> dalyvauti specialiuose balsavimuose ar specialiuose svarstymuose, arba politiškai įsipareigoti neutralizuoti tos valstybės narės balsą”, - teigiama bendrame W. Schaeuble’o ir Prancūzijos finansų ministrės Christine Lagarde laiške.

Euro zonos įsiskolinimo krizės, dėl kurios kai kurie analitikai prognozavo net 16 valstybių narių klubo iširimą, priblokšti Europos politikai stengiasi peržiūrėti ES deficito ir įsiskolinimo taisykles, įtvirtintas Stabilumo ir augimo pakte.

Siekiant užtikrinti taisyklių laikymąsi, ES yra svarstomos ir griežtesnės finansinės sankcijos. Neseniai išplatintame EK dokumente siūloma finansinių taisyklių nesilaikančioms valstybėms taikyti greičiau įsigaliojančias ir automatiškai taikomas baudas, įskaitant ir visų ES išmokų sustabdymą.
Šiam pasiūlymui pritaria tokios valstybės kaip Lenkija, kuri baiminasi, kad dabartinis sanglaudos finansavimo akcentavimas gali diskriminuoti neturtingesnes regiono valstybės, tačiau Paryžius ir Berlynas neparėmė šio pasiūlymo.

„Sankcijos turi būti proporcingos Stabilumo ir augimo pakto nuostatų nesilaikymo apimčiai. Jos turi būti susijusios su sanglaudos politika (struktūriniais ir regioniniais fondais)”, - teigia Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministrai.