Tačiau praėjusiais metais 54 proc. visų restoranų verslo pajamų šioje šalyje buvo gautos iš greitojo maisto ir sumuštinių parduotuvių. Tai pirmas kartas, kada greitasis maistas pralenkė tradicinio prancūziško maisto rinką.
Kaip rašo BBC, Balthazaras de la Bourde atvėrė savo sumuštinių parduotuvės „Balt“ duris prieš ketverius metus. Gilėjant euro krizei, jo pajamos tik augo.
„Manau, esame krizinis verslas“, - sako jis.
„Nesame įprasta sumuštinių parduotuvė“, - paskubomis pasakoja jis. „Mes gaminame daug ką. Šiandieną tai kiaulienos išpjova „Pays Basque“, o visos šios sūrių rūšys labai dėmesingai atrinktos.
„Tačiau tai geros kokybės maistas žemomis kainomis. Pradžioje didžioji lankytojų dalis buvo mažesnes pajamas gaunantys asmenys, tačiau dabar pas mus lankosi ir vadybininkai bei „įtakingi asmenys“.“
Pietūs prie darbo stalo
Anksčiau prancūzai pietauti grįždavo namo. Tačiau jų pajamos mažėja, todėl jiems tapo paprasčiau ir pigiau valgyti prie darbo stalo.
Charlesas Mendy – tipinis Prancūzijos verslininkas. Paprastai pietums jis skiria 20 minučių ir dažniausiai valgo biure, tačiau tai jis daro ne tik dėl finansinių priežasčių.
„Biure mes turime virtuvę“, - sako jis. „Kartais pietauju virtuvėje, tačiau dažniau valgau prieš savo kompiuterį. Anksčiau pietaudavau valandą. Dabar turiu per daug darbo.“
Ar tai nebylus vadovo spaudimas?
„Ne, jei noriu, galiu pietauti valandą, tačiau tada turėčiau pasilikti darbe ilgiau vakarais“, - sako C. Mendy.
„Darbo diena pasikeitė. Dirbu amerikiečių įmonėje. Dirbame ir bendraujame su kolegomis Niujorke, kurie pradeda darbo dieną, kai mes pietaujame. Manau, įpročiai keičiasi, o tai atspindi pasaulinę verslo prigimtį.“
Salotos ir vanduo
B. de la Bourde sutinka, kad jo verslas iš dalies priklauso nuo to, kiek žmonės turi pinigų.
„Žmonės anksčiau grįždavo pietauti namo, dabar jie to negali sau leisti, neturi tam laiko, jų gyvenimas tapo labai įtemptas.“
„Per ketverius gyvavimo metus, mūsų kainos kilo, tačiau nepanašu, kad tai turėjo poveikio mūsų verslui.“
„Tai turi poveikio žmonių pasirinkimui. Mes siūlome salotų valgiaraštį, desertus, gėrimus. Kai kurie renkasi salotas ir valgo jas su stikline vandens.“
Didelis dėmesys darbui greičiausiai susijęs su bedarbystes baime. Prancūzijoje rekordiškai didelis neturinčių darbo žmonių skaičius.
„Vyrauja nežinomybės baimė“, - sako B. de la Bourde. „Manau, tai turi įtakos norui dirbti daugiau.“
Pigu ir patogu
Prancūzijai tenka mokėti didesnius mokesčius. 2009 m. prancūzai sumokėjo 46 mlrd. eurų (beveik 159 mlrd. litų) pajamų mokesčio, o 2013 m. ši suma sieks 70 mlrd. eurų (beveik 242 mlrd. litų).
Tai sudavė skaudų smūgį vartotojams.
„Pinigų leidimo įpročiai pasikeitė dramatiškai“, - sako Armandas Chaigne iš „Eurogroup Consulting“, tyrinėjantis pastarojo meto vartotojų įpročius.
Prieš 10 metų vienas iš penkių Prancūzijos gyventojų pietaudavo ne namuose. Šiandien taip elgiasi jau vienas iš trijų.
„Tai rodo žmonių perėjimą prie greito maisto. Šiandien greito maisto pramonė du su puse karto didesnė nei buvo prieš 20 metų.“
Prarastasis vidurys
A. Chaigne sako, kad tendencijų pasikeitimas gali būti prilygintas mados pramonei – dar vienam sektoriui, kuriuo prancūzai gali didžiuotis.
„Šiomis dienomis moteris gali nusipirkti juodas „Chanel“ kelnes, tačiau ji tikriausiai pirks juodą palaidinę iš „Zara“, - sako jis.
„Renkamės kokybės ir kainos santykį. Panašiai sprendžiamas ir maisto klausimas: žmonės kartą per dvi savaites valgo gerame restorane, tačiau kasdien renkasi valgymą pigesnėse vietose.“
„Tai kelia problemų tradiciniams „brasserie“ tipo restoranams, kuriuose maistas yra geras, bet ne puikus, aptarnavimas tinkamas, bet ne fantastiškas, tenka valandą laukti, kol atneša maistą. Tokios vietos pasimeta kažkur viduryje – jos praranda populiarumą.“
Skaičiai šią idėją tik patvirtina. Liepos mėn. žmonių, pietaujančių restoranuose, skaičius nukrito 13 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų periodu.
Šiandien prancūzams tenka priimti rimtus sprendimus, kur ir kada prisėsti pavalgyti. Tikrai negalima sakyti, kad prancūzų aukštoji virtuvė tampa nebemadinga. Paprasčiausiai dviejų valandų pietų pertrauka tapo retenybe. Šiomis dienomis dažniau tai – prancūziškas batonas.