Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (9)
Prancūzai sako „Ne“ pigiai darbo jėgai iš kitų ES šalių

Prancūzai sako „Ne“ pigiai darbo jėgai iš kitų ES šalių

Prancūzijos vyriausybė ieško palaikymo kovai su socialiniu dempingu dėl Europos Sąjungos (ES) peržiūrėtos darbo jėgos direktyvos, tačiau šios šalies pastangos sulaukia stipraus pasipriešinimo iš Jungtinės Karalystės (JK) ir Rytų Europos valstybių.

Kaip rašo „Euractiv“, Prancūzijos vyriausybės atstovė spaudai Najat Vallaud-Belkacem įvardijo problemą, su kuria susiduriama Prancūzijos Bretanės regione, kur aukštas nedarbo lygis kelia socialinius neramumus.

„Įmonės šiame regione bei kitur turi galimybę samdyti darbuotojus iš kitų ES regionų, kur kitokia darbo teisė, socialinė sistema, dėl to šie darbuotojai sutinka dirbti už mažesnį atlygį (...) prancūzų darbuotojų sąskaita (...)“, - pasakė N. Vallaud-Belkacem.

Remiantis 1996 m. ES direktyva, komandiruojami darbuotojai turi laikyti šalies, į kurią jie atvyksta, darbo teisės – priemonės, garantuojančios tokį patį lygį atitinkantį atlygį. Tačiau darbuotojai socialinius mokesčius sumoka tėvynėje, kas sukuria skirtumą tarp darbo jėgos kainos bei padidina įmonių pelną.

Komandiruojamų darbuotojų skaičius Prancūzijoje ženkliai išaugo po to, kai 2004 m. prie ES prisijungė Rytų Europos valstybės. 2006 – 2011 m. šis skaičius padidėjo keturis kartus ir išaugo nuo 38 000 iki 145 000.

Dažniausiai komandiruojami darbuotojai dirba statybos, žemės ūkio ir transporto sektoriuose.

Ksenofobiška reakcija

Paryžius žvalgosi partnerių ES lygmeniu, kurie palaikytų šios šalies raginimus įvesti griežtesnes taisykles dėl pigios darbo jėgos.

Prancūzijos ES reikalų ministras Thierry Repentinas teigia, kad „Prancūzija pageidauja ambicingo reglamentavimo ES lygmeniu tam, kad būtų kovojama su piktnaudžiavimu komandiruojamo darbuotojo statusu, kuriuo bandoma apeiti valstybinius įstatymus.“

Tačiau ES derybos peržiūrėti komandiruojamų darbuotojų direktyvą įstrigo. Per paskutinį socialinių reikalų ministrų susitikimą šių metų spalio mėn. kompromiso pasiekti nepavyko. Prancūzija bei tokios šalys kaip Belgija, Ispanija bei iš dalies Vokietija nori didesnės komandiruojamų darbuotojų statuso kontrolės, tuo tarpu JK ir Rytų Europos valstybės griežtai tam prieštarauja.

„Prancūzijos darbo ministras Michelis Sapinas daro viską, kad būtų užtikrintas ne tik Ispanijos bei taip pat ir Portugalijos bei Vokietijos palaikymas, todėl šiuo metu šalys įtikinėjamos, kad būtina kovoti su nesąžininga konkurencija“, - patikino N. Vallaud-Belkecem.

ES darbo ministrai iš naujo svarstys komandiruojamų darbuotojų klausimą gruodžio mėn., tačiau mažai tikėtina, kad kompromisas bus pasiektas iki 2014 m. įvyksiančių ES rinkimų.

Prancūzijos politikai bijo, kad šis jautrus klausimas gali turėti poveikį rinkimams.

„Neturime leisti eskaluoti šio klausimo per daug ES rinkimų išvakarėse, nes tai gali labai stipriai atsirūgti“, - teigia socialistas iš Prancūzijos Gillesas Savary. „Kai darbdavys gali legaliai pasamdyti 30 proc. pigesnę darbo jėgą aukšto konkurencingumo aplinkoje, ne tik darbo rinka gali būti destabilizuota, tačiau tai gali netgi prisidėti prie ksenofobijos.“

Konkurencingumo problema?

Jei ši problema nebus išspręsta politiniu lygmeniu, ketinama kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

2011 m. sausio mėn. Prancūzijos asociacija, kovojanti su socialiniu dempingu, pateikė skundą prieš Vokietiją, kuri neturi nustatyto minimalaus atlyginimo bei naudoja komandiruojamus darbuotojus mėsos perdirbimo sektoriuje. Šį skundą neilgai trukus palaikė ir du Belgijos ministrai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA