Kodėl mus traukia Europos praeities skauduliai?
Susidomėjimas išlieka
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro prižiūrima internetinė svetainė KGBveikla.lt gyvuoja jau nuo 2011 m. Joje skelbiami sovietmečio Valstybės saugumo komiteto (KGB) veiklą Lietuvoje atskleidžiantys dokumentai. Nors pernai svetainėje apsilankė apie 27 tūkst. unikalių lankytojų ir, lyginant su užpernai, dešimt kartų daugiau, o per metus paskelbta daugiau nei 3,8 tūkst. dokumentų, dideli pokyčiai nuo viešinimo pradžios nepastebimi. Vis dėlto, šiuo metu didesnis dėmesys teikiamas rajonų gyventojams, prisidėjusiems prie saugumo aparato Lietuvoje plėtojimo.
„Didesnis susidomėjimas rajono struktūrų veiklą atskleidžiančiais dokumentais kyla dėl to, kad rajonuose žmonės vieni kitus artimiau pažįsta nei didžiuosiuose miestuose. Laikas susidomėjimui neturi įtakos. Žinoma, labiau domimasi ir prieš įvairius rinkimus“,- sako Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.
Pastebima, kad noras sužinoti daugiau apie pageidaujamą asmenį gali būti susijęs ir su asmeniniais interesais, ne tik noru įvertinti profesinį tinkamumą pareigoms. „Vieni ieško konkrečių duomenų ir tiesos, o kiti norėtų, kad taip būtų [bendradarbiauta su KGB – aut. past.] ir bando mus priversti kažką pasakyti. Kai mums įkyri tokie prašymai, pasakome, kad negalime dirbti pagal tam tikrų asmenų arba žiniasklaidos atstovų užsakymus - mus dažnai užklausia apie savo artimą ar pažįstamą, kuris kažkam nepatinka ir todėl neva tikriausiai bus dirbęs KGB“,- pastebi B. Burauskaitė.
Reikalauja detalesnio tyrimo
Svarstant, ar bendradarbiavusių su sovietinėmis struktūromis sąrašus ir toliau reikėtų pildyti, specialistai nedvejoja. Studijų reikalauja ir dokumentai, kurie buvo svarbūs tik vidinei sistemos funkcionavimui ir tie, kurių skelbiama informacija darė tiesioginę įtaką visuomenei.
Daugiausia problemų kelia KGB sistemos sudėtingumo atskleidimas.
„Nebuvo natūralios KGB organizacijos raidos, tai buvo iš šalies sovietinės ideologijos inspiruojami veiksmai, nusakomas veikimo būdas. Taip visuomenėje atsirado marionetiniai dariniai. Mūsų tikslas yra parodyti, kuo skyrėsi KGB nuo demokratinių valstybių specialiųjų tarnybų“,- teigia tyrimų centro vadovė. Saugumo tarnybos sovietmečiu kišosi į asmens privatų ir dvasinį gyvenimą, kultūrinę veiklą.
Įžvelgia trūkumų
Dėl užsitęsusio liustracijos proceso mūsų visuomenėje Vilniaus universiteto sociologijos profesorius Arvydas Matulionis kaltina neskubėjimą iškart po Nepriklausomybės atkūrimo priimti griežtą nutarimą. „Reikėjo aiškiai įvertinti KGB veiklą. Štai, po Antrojo pasaulinio karo Europoje prasidėjusio Niurnbergo proceso metu buvo teisiami konkretūs žmonės už įvykdytus nusikaltimus“,- sako A. Matulionis. Profesorius patvirtina, kad priklausyti nusikalstamai struktūrai nariai galėjo turėdami įvairių ketinimų. Vieni pateko būdami naiviai įtikėję sistema, kiti - dėl psichologinių polinkių ir malonumo jausmo tardant.
Kitas trūkumas, pasak profesoriaus, buvo ir liustracijos proceso pasitelkimas norint suvesti asmenines sąskaitas. Vis dėlto, prisipažinusius ir toliau nesivėlusius į politinę veiklą profesorius vertina ypač teigiamai. „Kartais būna, kad revoliucijos idėja kyla vieniems, o jos vaisiais pasinaudoja kiti. Visi tie užsipuolimai yra nebrandžios visuomenės požymis. Tam, kad išsivaduotume iš kai kurių stereotipų ir nuostatų, reikalingi keli dešimtmečiai. Gaila, kad jau kai kurie studentai nebežino artimiausios praeities. Jie turėtų suvokti praėjusį laikotarpį, nes kitu atveju jiems nebesvarbios tampa atskiros valstybės idėjos“, - aiškina A. Matulionis.
Nevienalytė visuomenė
Vertindamas Vakarų europiečių požiūrį į visuomenės narius, susidūrusius su nacistine praeitimi, jis pastebi, kad neonacistiniems judėjimams šaknis suteikia visuomenėje nusistovinčios nepasitenkinimo nuotaikos. Pasaulyje šiuo metu, kurį profesorius įvardija kaip tipišką neofeodalizmo laikotarpį, itin „išplaunami“ ir valstybės pamatai.
„Vokiečiai susikūrė didžiulę problemą - nenorėdami dirbti juodo darbo, pasikvietė kitataučių. Štai tada nacionalizmas ir suklesti – reikia ginti savo kultūrą nuo jos suniveliavimo. Vokiečiai klausia, kodėl jų tauta turi maitinti kitus? Baisiausia, jei vietoj savo tautos gynimo ir kėlimo peržengiama riba, pradedama niekinti kitą“,- sako A. Matulionis. Tokios reakcijos sustiprėja plėtojantis globalizacijos ir kosmopolitizmo procesams.