Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (1)
J. C. Junckeris, M. Schulzas, G. Verhofstadtas

Porinkiminės EP derybos: kova dar tik prasideda

Akivaizdžiai nusivylęs Europos Sąjungos (ES) rinkimų rezultatais, tačiau vis dar aršus socialdemokratų kandidatas į Europos Komisijos (EK) pirmininko postą Martinas Schulzas aiškiai leido suprasti pagrindiniam oponentui socialdemokratų kandidatui į EK pirmininko kėdę Jeanui Claude’ui Junckeriui, kad kova dar tik prasidėjo.

Gegužės 25 d. vakare pasirodė pirmieji ES rinkimų rezultatai, privertę Europos liaudies partiją (ELP) džiūgauti, o centro kairiųjų kandidatas į EK pirmininko postą M. Schulzas išreiškė savo abejones dėl J. C. Junckerio galimybių gauti EP daugumo paramą, rašo „Euractiv“.

„Naujajam EK pirmininkui teks gauti EP daugumo paramą“, - priminė M. Schulzas. „EP dauguma turės būti formuojama remiantis politine programa“, - patikino jis.

Gegužės 25 d . vėlų vakarą po išankstinių ES rinkimų rezultatų paskelbimo, M. Schulzas pareiškė, kad, Europos Socialistų ir demokratų frakcijos įsitikinimu, naujoji dauguma EP turės gerbti tris esminius elementus, jei ketina užsitikrinti jų palaikymą – tai kova su jaunimo nedarbu, kova su mokesčių sukčiavimu ir mokesčių mokėjimo vengimu bei didesnė bankų sektoriaus kontrolė.

Nepaisant bendro centro dešiniųjų dominavimo EP, daugumoje valstybių, kurios buvo įtrauktos į finansinės paramos skyrimo programą, kairieji ir ultrakairieji gavo daug rinkėjų balsų. Šiose valstybėse griežtos taupymo priemonės turėjo tragiškų socialinių pasekmių.

Graikijoje partija „Syriza“, kuriai vadovauja Alexis Tsipras, pasisakęs prieš griežtų taupymo priemonių taikymą ir finansinės paramos skyrimo programą, tapo neginčijamu laimėtoju, lyginant su valdančiąja Graikijos „Naujosios demokratijos“ partija. Italijoje ir Portugalijoje į Socialistų ir demokratų pažangųjį aljansą įeinančios partijos gavo daugiausiai rinkėjų balsų, o tai tapo aiškiu ženklu, jog dabartinė išlaidų karpymo politika nėra tinkama.

„Ši politika neigiamai paveikė skurdžiausius gyventojus, tai buvo nuspėjama. Matant situaciją Graikijoje, kur žmonės nebeturi vilties, galima suprasti, kodėl jie gręžiasi į kairiuosius“, - patikino Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Bernadette Segol.

B. Segol pareiškė, kad profesinės sąjungos sieks, jog naujai suformuotas EP nutrauktų griežtų taupymo priemonių taikymą bei pradėtų taikyti didelių investicijų į kokybiškas darbo vietas taikymo planą. Su šiais jos teiginiais sutinka ir dalis ELP narių, pasisakančių už socialesnę Europą.

Anot B. Segol, daugiausiai problemų kelia Europos centro dešiniųjų pajėgų nariai iš Vokietijos, tačiau jiems teks suvokti, jog nėra vieninteliai.
„Norime dirbti su tokiais EP nariais, kurie tikėtų, jog ES – tai daugiau nei laisva prekyba“, - pridūrė ji.

„Jai 26 mln. žmonių neturi darbo, o ekonomikos rodikliai neauga, sudėtinga būtų pasakyti, kad ši politika yra veiksminga, todėl kyla rizika, jog dirbantiesiems tai tiesiog pabos, o neigiamai veiks ir visą Europos projektą“, - samprotavo B. Segol.

Žaliųjų puolimas

Žaliųjų kandidatė į EK pirmininko postą Ska Keller taip pat patikino, kad investicijos į darbo vietų kūrimą – būtina sąlyga tam, kad jos atstovaujami žalieji prisidėtų prie EP daugumos. S. Keller išreiškė abejones dėl J. C. Junckerio politinės programos bei jo galimybių tapti naujuoju EK pirmininku.

„Mums labai svarbu įveikti krizę bei investuoti į žaliąją ekonomiką tam, kad būtų sėkmingai kovojama su nedarbu. Taip pat svarbu kurti nuolatines darbo vietas perspektyviems jauniems žmonėms bei kovoti su globaliniu atšilimu bei sustabdyti neskaidrią ir nedemokratišką Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę“, - paklausta dėl sąlygų, kurias kelia jos atstovaujami žalieji naujajam EK pirmininkui, atsakė S. Keller.

„Tikrai nėra aišku, ar ELP kandidatas gali tapti EK vadovu, nes jo politinė programa nėra aiški“, - abejonių neslėpė S. Keller.

„Matėme J. C. Junckerį per debatus, tačiau jis dažnai sakė dalykus, kurie neatitinka ELP programos“, - sakė ji.

Viskas įmanoma

Kairieji taip pat akcentuoja vidinius ELP susiskirstymus. Prieš pasirodant pirmiesiems ES rinkimų rezultatams, dabartinis EP Socialistų frakcijos vadas Hannesas Swoboda pabrėžė tai, jog ELP neteko daugybės vietų EP bei patikino, jog nėra prasmės formuoti valdančiosios koalicijos su šia partija, nes ji susilpnėjo.

Socialistų ir demokratų atstovai pabrėžia, jog ELP viduje iškilęs susiskaldymo pavojus: Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vienoje iš šios šalies televizijos stočių likus dienai iki ES rinkimų pareiškė, kad jis jokiais būdais neparems J. C. Junckerio kandidatūros, net jei jam ir pavyktų gauti EK pirmininko postą.

Prieš paskelbiant galutinius ES rinkimų rezultatus, H. Swoboda neatmetė galimybės, jog M. Schulzas vis dar turi šansų tapti naujuoju EK pirmininku.
Socialistų ir demokratų frakcijos atstovai atrodė įsitikinę, jog įvyksiančiose derybose jų nepavyks lengvai apeiti.

„Be Socialistų ir demokratų nepavyks suformuoti valdančiosios daugumos. Jei mums pavyks rasti sąjungininkų EP tam, kad sudarytume valdančiąją daugumą, būsime pasirengę derėtis, todėl man labai įdomu tai, kas vyks artimiausiomis valandomis ir dienomis“, - pareiškė M. Schulzas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
MYEP.LT FACEBOOK
MyEP.LT TWITTER
REKLAMA