Visgi, pasak politologo, Lietuvoje ši tendencija nepasitvirtino.
„Daugelyje Europos Sąjungos šalių laimėjo partijos, kurios yra nusistačiusios, jeigu taip galima išsireikšti, euroskeptiškai dėl pačios ES raidos. Tiesa, rinkimų rezultatai Lietuvoje šios tendencijos nepatvirtino. Pati euroskeptiškiausia partija – Tautininkų sąjunga nesulaukė rinkėjų palankumo, kad galėtų išsiųsti bent vieną savo atstovą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė S. Šiliauskas.
Aktyvumas didesnis, nei galėjo būti
Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje dalyvavusių rinkėjų skaičius, politologo nuomone, buvo didelis. Tai lėmė II-asis prezidento rinkimų turas.
„Jei nebūtų buvę II-ojo prezidento rinkimų turo, tai mes ir nebūtume sulaukę tokio rinkėjų aktyvumo. Būtų buvę galima tikėtis tokio aktyvumo kaip Latvijoje, kur jis siekė apie 30 proc., gal net mažiau“, - teigė pašnekovas.
S. Šiliauskas taip pat pastebi, kad ne visi rinkėjai atėję į II-ąjį prezidento rinkimų turą, buvo suinteresuoti dalyvauti ir Europos Parlamento rinkimuose. Tai, pasak politologo, galima spręsti iš dvigubai didesnio sugadintų biuletenių kiekio nei prezidento rinkimuose.
Rezultatai
„Politinės partijos nėra pasklidusios ir turinčios išryškėjusį elektoratą. Šių rinkimų pralaimėtojais galime vadinti socialdemokratų partiją. Visos apklausos rodė didesnį jų atotrūkį nuo kitų politinių partijų, todėl buvo prognozuojama, kad ši partija turėtų gauti bent vienu mandatu daugiau nei kitos partijos. Jeigu bus patvirtinta, kad Liberalų sąjūdis gavo 2 vietas, ją bus galima laikyti kaip vis labiau įsitvirtinančia politine partija tarp liberalių pažiūrų elektorato“, - Europos Parlamento rinkimų rezultatus vertino politologas.
Politologo teigimu, šalies vidaus politikoje šie rinkimai į Europarlamentą buvo tarsi pasitikrinimas, ko politikiams reiktų tikėtis savivaldos rinkimuose.
„Manau, kad šie rinkimai greitai pasimirš ir grįšime prie lietuviškųjų politikos realijų“, - sakė pašnekovas.