„Tai neturėtų būti labai didelis, veikiau simbolinis mokestis – jis priklausytų nuo pervedimo dydžio“, - DELFI teigė europarlamentaras. Jo nuomone, papildomai gautos lėšos galėtų prisidėti ir prie finansinio sektoriaus stabilumo išsaugojimo.

Šiuo metu Europos Parlamentas diskutuoja dėl techninių detalių, kokio dydžio turėtų būti mokestis ir kaip apskaičiuojamas.

Už ES pinigų panaudojimą atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta pabrėžė, jog tik pasaulinis finansinių sandorių mokestis leistų išvengti kapitalo migracijos, nebent ES mastu būtų sukurtas tinkamas pajamų paskirstymo mechanizmas. Dėl pasaulinio mokesčio politinis sprendimas gali būti priimtas birželį vyksiančiame G20 susitikime. 

Netiki veiksmingumu

Tuo tarpu Tomas Andrejauskas,  „Swedbank“ Markets tarnybos vadovas Lietuvoje, teigia, kad atsiradus papildomui apmokestinimui, bankai bus priversti didinti ir pervedimų kainas.

„Kažkas turbūt surinks tuos mokesčius į vieną vietą ir pavadins dar vienu stabilizavimo fondu. Bet, kaip rodo patirtis, kai reikalai prieina iki stabilizavimo fondo dalybų, staiga jis pasidaro per mažas, kad išspręstų problemas. Todėl aš iš esmės skeptiškas dėl analogiškų stabilizavimo priemonių“, - DELFI teigė T. Andrejauskas. Anot jo, kur kas geresnė stabilizavimo priemonė būtų Europos Valiutos fondas, kurį dotuotų šalys donorės.

„Dalis bankų mokesčių taip pat gali būti nukreipti į šį fondą, nes jis būtų suinteresuotas palaikyti finansinį Europos stabilumą“, - mano bankininkas.